Užgavėnės: papročiai ir tradicijos

„Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ – taip varome įgrisusią žiemą per Užgavėnes. Ir ne veltui, juk šios šventės tikslas – prisišaukti pavasarį. Užgavėnes senovėje švęsta triukšmingai ir linksmai – sočiai valgyta mėsos, vengta sunkesnių darbų, kitaip visus metus nebus poilsio.

Užgavėnės švenčiamos, likus 46 dienoms (apie 7 savaites) iki Velykų, todėl Užgavėnių data kasmet keičiasi. Nuo Užgavėnių prasideda pasninko laikotarpis – Gavėnia. Tikima, kad per Užgavėnes reikia sočiai pavalgyti, nes visus metus būsi sotus ir stiprus. Pats populiariausias Užgavėnių valgis – blynai. Jie kepami patys visokiausi – miltiniai, bulviniai, mieliniai. Jais įprasta vaišinti visus per Užgavėnes užklydusius svečius. Be blynų, senovės lietuviai per Užgavėnes ruošdavo šiupinį, kepdavo spurgas, valgydavo šaltieną.

Užgavėnės – tai savotiškas karnavalas, kurio metu siautėja raganos, velniai, žydai, čigonai, arkliai, ožiai, gervės, velniai. Persirengėliai vaikšto iš namų į namus, prašydami vaišių, o jei tų šeimininkai neturi – pinigų. Užgavėnių metu dainuojama, šokama, krečiami pokštai.

Tradiciškai Užgavėnių kaukės daromos iš medžio žievės, kailio, popieriaus ir kitų medžiagų. Paprastai Užgavėnių kaukės nemalonių bruožų, su išryškinta nosimi, iškreipta burna, simetriškos, tačiau nors jos ir baisios – turi šypsotis. Jei persirengėlis be kaukės – išsipaišydavo veidą suodžiais, burokėlių sultimis.

Vienas svarbiausių Užgavėnių šventės akcentų – Morės deginimas. Šią vaisingumo dievybę ant laužo deginta tam, kad ji vėliau atgimtų. Taip išvaromas ir susikaupęs blogis kartu su užtrukusia žiema.

Būtini Užgavėnių personažai – Lašininis ir Kanapinis. Lašininis storas, jis simbolizuoja sotumą, persivalgymą. Kanapinis – liesas, su ilga lazda Lašininiui išvyti. Jie paprastai stumdosi, kaunasi vienas su kitu, kol Kanapinis nugali. Tai simbolizuoja žiemos ir pavasario kovą.

Štai kaip švenčiamos Užgavėnės Rumšiškių buities muziejuje.