Daug kas skundžiasi, kad šiuolaikinis jaunimas jau visai nebeskaito. Tai yra netiesa. Jaunimas mielai renkasi imti knygą į rankas. Problema ta, kad dauguma literatūros yra kiek pasenusi ir atgyvenusi, o tai, ką perša vyresni žmonės – dažniausiai nebetinka. Tokios knygos nebėra įdomios ar aktualios jaunimui. Jiems reikia kitokių emocijų. Tačiau nepaisant to, lentynose ir internetinėse parduotuvėse apstu literatūros klasikos, kuri jau ilgus dešimtmečius įkvepia jaunimą, atveria naują pasaulėžiūrą ar palieka gilų bei stiprų įspūdį. Mes pateiksime šešias tokias knygas, kurias, mūsų manymu turi perskaityti kiekvienas jaunas žmogus.
Balta drobulė (A. Škėma, 1958m.)
Tenka pripažinti, kad geresnio romano lietuvių literatūroje, ko gero ir nėra. Visų pirma dėmesį sukausto šios knygos parašymo stilius. Kol visa panašaus laikmečio lietuviška literatūra sukosi apie kaimo kasdienybę, paprastus žmogaus vargus ir panašius dalykus – A.Škėma kelia gana rimtas asmenines problemas, pristato vakarietišką požiūrį į dalykus ir turbūt iki šios dienos išlieka autoriumi, parašiusiu moderniausią romaną lietuvių kalba.
Romano siužetas sukasi apie kauniečio A.Garšvos gyvenimo kelią. Pats Garšva yra menininkas, kurio branda bei aplink jį besikeičiantis gyvenimas daro didžiulę įtaką jo paties esybei. Daugybė kančių ir vargų A.Škėmos veikėją pastūmi arti absurdo ir liūdesio ribos, o apie pasaulį ir tai, jog nejaučia jame prasmės, Garšva kalba be užuolankų.
Jaunam žmogui, kuris ieško savęs ir yra gal kiek nusivylęs aplinka – paskaityti šią knygą bus ne tik įdomu. Tai bus ir patirtis.
Vakarų fronte nieko naujo (E. M. Remarque, 1929m.)
Jeigu ieškosite garsių vokiečių rašytojų – Remarkas bus ta pavardė, kurią turbūt girdėsite linksniuojamą dažniausiai. Šis Tarpukario Vokietijos laikų intelektualas, Pirmojo pasaulinio karo veteranas romane „Vakarų fronte nieko naujo“ aprašė tai, ką pats išgyveno karo fronte. Pateikdamas viską kito veikėjo akimis, rašytojas suartina mus ir ryškiau bei grafiškiau nei bet koks kitas autorius parodo, koks baisus buvo „Didysis“ karas.
Knygos eigoje skaitytojas mato vis prastėjančią vokiečių kario kasdienybę vakarų fronte. Nuolatiniai sprogimai, šūviai, kančia, badas ir vargas priveda iki labai tamsių apmąstymų bei be galo skausmingų išgyvenimų.
Tai knyga, kuri geriau padės suprasti karo siaubus bei įvertinti tai, kokia brangi taika ir ramybė.
Rugiuose prie bedugnės (J. D. Salinger, 1951m.)
Įvairiuose reitinguose bei sąrašuose, kur buvo vertinamos geriausios XXa. knygos, Džeromo D. Selindžerio romanas užimdavo vienas aukščiausių vietų. Tai yra pokario JAV jaunuolio išgyvenimai bei požiūris į visuomenę, kuri atrodo paviršutiniška ir nusistačiusi. Paliečiamos visos jaunam žmogui aktualios problemos – nuo tapatumo ieškojimo iki geismo.
Ta karta, kuriai rašė Selindžeris – bitnikai arba pokario jaunuoliai, dažnai netekę tėvų arba jų nematę labai ilgą laiką – nepriklausomi, tačiau tuo pačiu labai trapūs, jautrūs individai. Ta pokario jaunimo karta gyvena nežinodami tikslo, prasmės ir to, ką gyvenime nuveikti, kaip jaustis laimingiems. Šiam kūriniui prijaus ir kiekvienas šiuolaikinis jaunuolis(-ė), kuriam sunku rasti save.
Nežudyk strazdo giesmininko (H. Lee, 1960m.)
Dar vienas JAV autoriaus, šiuo atveju autorės, kūrinys, kuris sulaukė ne tik skaitytojų, bet ir kritikų pripažinimo. Už šį kūrinį Harper Li net gavo aukščiausią literatūrinį apdovanojimą – Pulicerio premiją. Pats romanas – visiškai niūrus, mat veiksmas vyksta Didžiosios depresijos metu, o aplink veikėjus sukasi išprievartavimo bei JAV aktuali – rasinės nelygybės tema.
Keista tai, kad viskas pasakojama iš šešiametės mergaitės perspektyvos. Jos tėtis – advokatas, kuris priskiriamas ginti juodaodį, kaltinamą baltosios merginos išprievartavimu. Iš esmės – neatskleidžiant per daug siužeto, galima pasakyti, kad knyga skatina būti labai atidiems ir skeptiškiems minios „efektui“, kada paveikti to, kad visi taip daro, žmonės nustoja kritiškai mąstyti ir elgiasi kvailai. Didelė dalis veiksmo sukasi ir apie teisingą auklėjimą, teisingų moralų turėjimą.
Gyvulių ūkis (G. Orwell, 1945m.)
Tai kiek kitokia knyga, nei likusios, esančios šiame sąraše. „Gyvulių ūkis“ – alegorinio tipo novelė, klasikų-klasika kiekvienam politika, ekonomika bei visuomene besidominčiam jaunuoliui. Nors knygai jau tikrai nemažai metų, žmonių būdo bruožai nepasikeitė, todėl turinys aktualus ir naudingas šių dienų skaitytojui.
Viskas šioje knygoje yra paremta analogais bei atitikmenimis. Kiekviena visuomenės ar žmonių grupė atitinka kažkokį gyvulį ūkyje. Būtent ūkis ir jo gyvūnai yra pagrindiniai knygos veikėjai. Jie nėra patenkinti padėtimi ir sukyla prieš ūkininką – šeimininką.
Anos Frank dienoraštis (A. Frank 1944-1945 m.)
Daug kas žino A.Frank istoriją. Tai buvo jauna žydė mergaitė iš Nyderlandų, kurią naciai sugavo ir kartu su jos šeima išvežė į koncentracijos stovyklą. Tiesa, visos okupacijos metu paauglė pildė dienoraštį, kuriame aprašė savo asmeninio gyvenimo ypatumus ir ypač – nuoskaudas. Ši knyga parodo, kad net visiškos beprotybės apsuptyje žmonės gali gyventi ir išlikti žmogiški.
Nepaisant to, kad karas vyksta ir žydai yra priversti slėptis, Anne aprašo, kad ją vis dar kamuoja žmogiški vargai, o bene žaviausias dalykas skaitant – stebėti kaip rašanti mergina bręsta, kaip su kiekvienu įrašu dienoraštyje keičiasi jos pasaulėžiūra.
