Nedarbo dienos (šventinės dienos) 2025 m.

Nedarbo dienos

Oficialios nedarbo dienos Lietuvoje 2025 metais:

  • 2025-01-01 (trečiadienis) – Naujieji metai
  • 2025-02-16 (sekmadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
  • 2025-03-11 (antradienis) – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
  • 2025-04-20 (sekmadienis) – Šv. Velykos
  • 2025-04-21 (pirmadienis) – Šv. Velykų antroji diena 
  • 2025-05-01 (ketvirtadienis) – Tarptautinė darbo diena
  • 2025-06-24 (antradienis) – Joninės (Rasos)
  • 2025-07-06 (sekmadienis) – Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės diena
  • 2025-08-15 (penktadienis) Žolinė, Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė
  • 2025-11-01 (šeštadienis) – Visų Šventųjų diena
  • 2025-11-02 (sekmadienis) Vėlinės
  • 2025-12-24 (trečiadienis) – Šv. Kūčios
  • 2025-12-25 (ketvirtadienis) – Šv. Kalėdos
  • 2025-12-26 (penktadienis) – Šv. Kalėdų antroji diena

Naujieji metai, sausio 1 d.

Naujųjų metų diena simbolizuoja naujo kalendorinių metų ciklo pradžią. Lietuvoje ši diena tradiciškai skiriama susikaupimui ir naujų tikslų planavimui. Po šventinės nakties, kupinos fejerverkų ir džiaugsmo, žmonės susitinka su šeima ar artimaisiais, dalijasi linkėjimais ir pradeda metus ramiai bei viltingai.

Lietuvos valstybės atkūrimo diena, vasario 16 d.

Vasario 16-oji yra viena svarbiausių dienų Lietuvos istorijoje, pažyminti 1918 metais paskelbtą Nepriklausomybės aktą. Šią dieną, nepaisant oro sąlygų, visoje šalyje organizuojami minėjimai, koncertai, patriotiniai renginiai. Tai diena, kai žmonės jungiasi švęsti savo laisvės ir valstybingumo, išreiškia pagarbą šalies kūrėjams bei istoriniams įvykiams.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, kovo 11 d.

Kovo 11-oji simbolizuoja Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimą po sovietinės okupacijos 1990 metais. Šią dieną žmonės mini išskirtinį Lietuvos istorijos momentą, kai buvo paskelbtas Nepriklausomybės atstatymo aktas. Miestuose rengiami mitingai, koncertai, pilietinės iniciatyvos ir eitynės, o gyventojai namus puošia trispalvėmis.

Šv. Velykos, balandžio 20 d.

Šventosios Velykos – tai svarbiausia krikščioniška šventė, švenčianti Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Lietuvoje ši šventė siejama su įvairiais liaudies papročiais, tokiais kaip margučių dažymas, verbų šventinimas bei tradicinė šventinė vakarienė. Šventės išvakarėse žmonės lanko bažnyčią, o Velykų rytą šeimos renkasi dalintis džiaugsmu prie vaišių stalo.

Šv. Velykų antroji diena, balandžio 21 d.

Antrąją Velykų dieną tęsiama šventinė atmosfera. Tradiciškai ši diena skirta apsilankymui pas artimuosius, pasidalijimui margučiais ir buvimui kartu. Daugelis žmonių šią dieną praleidžia gamtoje, džiaugdamiesi pavasariu ir šeimos draugija.

Tarptautinė darbo diena, gegužės 1 d.

Gegužės 1-oji yra diena, skirta pagerbti darbuotojų teises ir solidarumą. Lietuvoje ši diena dažnai minima organizuojant protesto ar solidarumo akcijas, konferencijas apie darbuotojų sąlygas bei ateities perspektyvas. Tai taip pat yra proga atkreipti dėmesį į socialinę nelygybę ir darbuotojų teisių užtikrinimą.

Joninės, birželio 24 d.

Joninės, dar žinomos kaip Rasos šventė, yra viena seniausių ir svarbiausių tradicinių lietuvių švenčių. Šią dieną minima vasaros saulėgrįža, o šventės akcentas – gamtos gėrybių, ugnies ir vandens pagerbimas. Žmonės pina vainikus, degina laužus, ieško paparčio žiedo, šoka ir dainuoja iki pat ryto. Joninių laužai simbolizuoja apsivalymą ir šviesos pergalę prieš tamsą.

Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, liepos 6 d.

Liepos 6-oji skirta atminti pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, kurio karūnavimas 1253 metais įtvirtino Lietuvos valstybingumą. Ši diena yra ne tik istorinės reikšmės, bet ir vienybės simbolis. Viena iš svarbiausių tradicijų – 21 valandą viso pasaulio lietuviai kartu gieda „Tautišką giesmę“, taip išreikšdami meilę savo šaliai ir tautos vienybę.

Žolinė, rugpjūčio 15 d.

Žolinė, arba Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė, Lietuvoje taip pat siejama su gamtos derliaus pagerbimu. Šią dieną tikintieji neša į bažnyčią pašventinti įvairių augalų, gėlių ir žolynų. Tai šventė, skirta dėkoti už žemės derlingumą, o šeimos ir kaimynai dažnai renkasi į bendras vaišes bei dalijasi džiaugsmu.

Visų Šventųjų diena, lapkričio 1 d.

Lapkričio 1-oji skirta visiems šventiesiems pagerbti. Šią dieną žmonės lanko artimųjų kapus, puošia juos gėlėmis, degina žvakes ir meldžiasi. Tai ramybės ir susikaupimo laikas, kuomet prisimenami išėjusieji ir dalijamasi jų palikimu.

Vėlinės, lapkričio 2 d.

Vėlinės yra mirusiųjų atminimo diena, kuomet lankomi artimųjų kapai, uždegamos žvakės ir prisimenama jų gyvenimo istorija. Tai laikas, kai žmonės susitelkia į dvasinius apmąstymus, pagerbia protėvius ir užtikrina ryšį su praeitimi.

Šv. Kūčios, gruodžio 24 d.

Šv. Kūčios yra vienas svarbiausių krikščionių šventinio laikotarpio akcentų. Šią dieną Lietuvoje vyksta tradicinė šeimos vakarienė, kurioje tiekiama dvylika pasninkinių patiekalų, simbolizuojančių Jėzaus apaštalus. Šeimos nariai dalijasi kalėdaičiais, meldžiasi ir laiko šią šventę ramybės bei susitelkimo simboliu.

Šv. Kalėdos, gruodžio 25 d.

Kalėdos – tai Jėzaus Kristaus gimimo šventė, kupina džiaugsmo, bendrumo ir dosnumo. Lietuvoje Kalėdos siejamos su tradicijomis, dovanų keitimusi, bažnyčios lankymu ir laiko praleidimu su artimaisiais. Tai diena, kai skleidžiama ramybė ir viltis.

Šv. Kalėdų antroji diena, gruodžio 26 d.

Antroji Kalėdų diena Lietuvoje skirta šventiniam laikotarpiui tęsti. Šią dieną žmonės aplanko draugus, gimines arba tiesiog mėgaujasi ramybe. Tai puiki proga susitikti su tais, kurių nepavyko aplankyti pirmąją Kalėdų dieną.