Tie stebuklingi žodeliai „prašau“ ir „ačiū“

Gražių žodžių skatinimas

Kiekvieną žavi mandagiai besielgiantis vaikas, kitaip tariant, sakantis „prašau“ ir „ačiū“. Mamytėms ir tėveliams smagu, kai ikimokyklinukas prisimena tuos stebuklingus žodelius, tačiau ekspertai nerekomenduoja nuolatinio priminimo taktikos – „Koks tas stebuklingas žodis?“ ir „Ką reikia sakyti?“, kuriuos taip mėgo mūsų tėvai. Tad plačiau apie tai, ką jie rekomenduoja.

Jei nenorite grįžti namo pas vaiką, kuris nepakelia akių, kad pasisveikintų, geriausia – parodyti pavyzdį. Jei jūs patys visada pasisveikinate ir atsisveikinate su šeimos nariais, jūsų vaikai perims šį įprotį jau nuo 2 metų. Pavyzdžiui, mamai grįžus iš darbo, tėtis gali ją pabučiuoti ir nuoširdžiai paklausti, kaip sekėsi. Kai tėtis išeina, mama ir vaikai gali jį apkabinti ir palinkėti geros dienos.

„Prašau“ ir „ačiū“ yra kiti žodžiai, kuriuos taip mėgsta girdėti tėvai. Kai kviečiate vaiką pietų, vartokite tuos gražiuosius žodelius patys: „Emilija, prašom prie stalo“. Kai ji linksma atbėga, pasakykite: „Ačiū, kad taip greitai atėjai“. Jūsų pavyzdys padės vaikui išmokti mandagumo. Kai vaikas pats pasakys „prašau“, pagirkite jį už tai.

Sakyti „ačiū“ vaikai paprastai išmoksta kiek vėliau, nei „prašau“. Apskritai, būdami 4 – 5 metų, vaikai jau pradeda šį žodelį vartoti patys. Naudinga švelniai priminti, kad žmonės mieliau pildys jo norus, kai bus mandagiai prašoma ir padėkojama, nes žmonėms smagu žinoti, kad jų pastangos ir darbai yra vertinami.

Kitas naudingas žodis – „atsiprašau“ – yra turbūt pats svarbiausias. Kita vertus, ekspertų manymu, tėvai linkę jį vartoti pernelyg dažnai. Sutrikę dėl vaiko išdaigų, tėvai verčia jį atsiprašyti įvykio įkarštyje. Specialistų teigimu, kur kas svarbiau išmokyti vaiką užjausti, nei versti nesąmoningai kartoti šiuos žodžius. Neverskite vaiko tiesiog atsiprašyti. Aiškinkite jam, kodėl jis neteisingai pasielgė: „Matai, koks nusiminęs tas berniukas dėl to, kad paėmei jo mašinėlę nepaprašęs?“ Tuomet parodykite, kaip reikėtų išspręsti situaciją: „Gal atiduokime jam jo mašinėlę ir pasiūlykime nosinaitę?“

Dauguma keturmečių sugeba:

  • Atsiminti sakyti „labas“ ir „atia“ tėvams.
  • Kartais pasakyti „prašau“ ir „ačiū“.

Dauguma aštuonmečių sugeba:

  • Paklausti, kaip sekėsi tėvams po darbo dienos.
  • Daugumoje situacijų užtikrintai sakyti „ačiū“ ir „prašau“.
  • Sakyti „atsiprašau“ ir tai turėti omenyje.