Šlapimo nelaikymas – gydymas ir prevencija

Šlapimo nelaikymas - gydymas ir prevencija

Užuot ėję į teatrą renkatės vakarą prie televizoriaus, metėte sportuoti ir nebenorie su draugais vykti savaitgaliui į gamtą, o kai jūsų mylimas žmogus jus apkabina – atstumiate jį sakydama, kad jums vėl „skauda galvą“… Nes jaučiatės nesmagiai, jums gėda dėl savo bėdos. Nekentėkite – šlapimo nelaikymas išsprendžiama problema.

Milijonai likimo draugių

Dėl šlapimo nelaikymo kenčia apie 200 mln. įvairaus amžiaus žmonių visame pasaulyje. Šlapimo nelaikymu skundžiasi 40 proc. vyresnių nei 60 metų ir net 80-90 proc. vyresnių nei 75 metų amžiaus žmonių. Ši negalia vargina apie 10 proc. darbingo amžiaus žmonių.

Tikslios šlapimo nelaikymo statistikos Lietuvoje nėra. Apytikriais duomenimis, mūsų šalyje galėtų būti apie 300 tūkst. moterų, kurias vargina šlapimo nelaikymas.

Šia liga serga maždaug kas antra 50-metė, kuriai ypač dažnai pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu. Kas 5–6-ta gimdžiusi trisdešimtmetė taip pat turi šią problemą, o tarp sulaukusių 80 metų amžiaus vienas ar kitas šlapimo nelaikymo tipas nustatomas beveik 80 proc. moterų. Šia liga moterys serga du kartus dažniau negu vyrai.

Pasak medikų, didžiausia problema, kad moterys laiku nesikreipia pagalbos. Pasaulyje dėl šio sutrikimo moterys į medikus kreipiasi maždaug po metų nekokybiško gyvenimo. Specialistai Lietuvoje teigia, kad mūsų šalies moterys kantresnės – ateina po trejų, kartais – net po keliasdešimties metų.

Šlapimo nelaikymas

Tai nevalingas šlapimo tekėjimas, sutrikus normaliam šlapinimosi mechanizmui. Šlapimo nelaikymui atsirasti įtakos gali turėti ne tik gimdymas, bet ir vyresnis amžius, menopauzė, šlapimo takų, nervų sistemos ligos (insultas, stuburo traumos, parkinsonizmas), pilvo ertmės operacijos, diabetas, padidėjusio kraujospūdžio liga (hipertenzija), Alzheimerio liga, nutukimas, rūkymas, kavos, alkoholio, dirbtinių saldiklių vartojimas, sunkios sąnarių ligos.

Speciali įranga padeda stiprinti raumenis

Pirmiausia šlapimo nelaikančiai moteriai rekomenduojama keisti gyvenimo būdą (mažinti svorį, didinti fizinį aktyvumą), keisti šlapinimosi režimą, skiriama speciali mankšta.

Kėgelio pratimai, stiprinantys dubens raumenis, yra ne tik profilaktikos priemonė, bet ir dalis gydymo. Tačiau pasiekti reikiamo efekto galima tik taisyklingai juos atliekant. Išmokti kontroliuoti reikiamų raumenų darbą padeda biologinio grįžtamojo ryšio (angl. Biofeedback) procedūros. Fizioterapeutui padedant specialia įranga, mokoma tinkamai ir veiksmingai atlikti pratimus. Kitas būdas mankštinti raumenis – elektrostimuliacija. Šios procedūros metu raumenų susitraukimus stimuliuoja elektrodai.

Dažnai padeda vaistai

Kai kuriais atvejais šlapimo nelaikymui gydyti naudojami medikamentai. Vaistai dažniausiai skiriami hiperaktyvios šlapimo pūslės sukeltam šlapimo nelaikymui gydyti – vartojami preparatai sulaiko šlaplės nevalingus susitraukimus. Šiuo atveju medikamentinis gydymas veiksmingas apie 75-80 proc. atvejų. Vaistų skiriama ir menopauzės metu dėl hormonų trūkumo pasireiškiančiam šlapimo nelaikymo gydymui. Rečiau medikamentų griebiamasi, nelaikant šlapimo fizinio krūvio metu. Vaistai paprastai vartojami 3-6 mėnesius.

Jei dėl kokių nors priežasčių medikamentinis gydymas netinkamas ar neveiksmingas, gydytojai gali pasiūlyti naudoti kitas priemones, pavyzdžiui, makšties žiedą, arba vienkartinius šlapimtakių dėklus. Pastarieji naudojami ne nuolat, o rengiantis aktyvesnei fizinei veiklai, vykstant į netolimas keliones, einant į renginius ir pan. Iš dalies jis yra tarsi įkloto pakaitalas, tik suteikiantis daugiau komforto ir laisvės.

Nepadeda vaistai – gali padėti operacija

Vienas dažniausiai pasitaikančių šlapimo nelaikymo atvejų – fizinio krūvio metu. Keliant sunkesnius daiktus, kosint ar čiaudint, sportuojant ar šokant dėl silpnų vidinių raumenų, anatomiškai netaisyklingos jų padėties dubenyje nevalingai išsiskiria šlapimas. Kai kuriais atvejais problemą padeda išspręsti fizioterapija. Tačiau siekiant ilgalaikio efekto siūlomas chirurginis gydymas.

Labiausiai paplitę du operacijų būdai: atvira operacija, atliekama darant pjūvį, ir minimaliai invazinė operacija. Atvirų operacijų metu sustiprinama tarpvietės atrama, šlapimo pūslės kakleliui ir šlaplei suteikiama normali anatominė padėtis. Tačiau po tokių operacijų ilgiau gyja pjūviai, reikia daugiau laiko organizmui atsistatyti, o šlapimo nelaikymo atsinaujinimo tikimybė didesnė.

Auksinis standartas

Minimali invazinė operacija dar vadinama auksiniu standartu. Tokia operacija atliekama ambulatoriškai, taikant vietinę, epidūrinę, spinalinę arba bendrąją nejautrą, ir trunka 20-30 minučių. Jos metu pro mažą pjūvį makštyje įterpiama speciali sintetinė juostelė, kuri sustiprina tarpvietės atramą ir pagerina šlapimo nelaikymą. Juostelė pagaminta iš itin patvarios medžiagos, kurią gerai toleruoja organizmas. Ji lieka kūne ir sudaro atramą šlaplei visą likusį gyvenimą. Tokia operacija efektyvi 97 procentams pacienčių.

Kitas galimas variantas – geliniai implantai. Jie taip pat įterpiami minimaliai invaziniu chirurginiu būdu. Neretai šis metodas siūlomas moterims, kurioms negalima daryti operacijos dėl įvairių sveikatos, psichologinių ir emocinių priežasčių.

Skandinavijoje atlikto tyrimo metu 11 metų buvo stebimos moterys, kurioms atlikta minimali invazinė operacija. Rezultatas – 77 procentai pacienčių visiškai išgijo, 20 procentų gyvenimo kokybė žymiai pagerėjo. „Tyrimas parodė, kad gydymo procedūra yra visiškai saugi ir efektyvi daugiau nei 10 metų“, – sakoma studijos išvadoje.

Sumažinkite riziką susirgti šlapimo nelaikymu:

  • Kasdien išgerkite bent 6-8 stiklines skysčių (daugiau, jeigu dirbate fizinį darbą ar sportuojate, taip pat kai karšta);
  • Negerkite daug skysčių prieš eidama miegoti;
  • Venkite kofeino turinčių patiekalų ir gėrimų;
  • Kai nemiegate, stenkitės šlapintis kas 2-3 valandas. Vieną kartą per naktį pabusti nusišlapinti yra normalu, jei keliatės daugiau nei du kartus – jau reikėtų susirūpinti;
  • Nuolat darykite dubens raumenis stiprinančius pratimus. Juos reiktų daryti bent tris mėnesius iš eilės, nes tik po tiek laiko 80 proc. moterų įmanoma atkurti ankstesnį raumenų tonusą;
  • Rūpinkitės savo svoriu, stenkitės atsikratyti viršsvorio;
  • Meskite rūkyti. Rūkymas akivaizdžiai padidina šlapimo pūslės vėžio riziką, chroniškiems rūkaliams būdingas aštrus kosulys sukelia papildomą krūvį šlapimo pūslei.

Parengė Gabrielė Banaitytė