Pykčio priepuoliai – kaip reaguoti

Vaiko pykčio priepoliai

Dienai baigiantis susikaupia įtampa, atsiradusi pargriuvus, netikėtai išsiskyrus, – ir štai jūsų vaikas pavirsta įniršusia pabaisa. Žinote, kad verksmas ir riksmai tėra pati pradžia. Kraštutiniais atvejais kai kurie vaikai staiga pabąla ir nustoja keletą sekundžių kvėpavę, kitų veido spalva persimaino į mėlyną prieš griūvant ant žemės, o dar kiti vemia ir draskosi. Atrodo, vienintelis teisingas tėvų reagavimo būdas yra pasitelkti plieninius nervus ir apsimesti, kad tokie drąsūs pykčio išpuoliai neveikia. Jau vien neišsigąsti pykčio su spazmais ar raudomis ir kitais somatiniais sutrikimais atrodo tikras žygdarbis!

Paniška baimė. Tinkamai sureaguoti kilus smarkiam pykčio priepuoliui.

18 mėnesių Konstantinas kvailioja vonioje, bet štai ima ir paslysta! Mama tučtuojau jį pagauna, tačiau tai negelbsti. Jis prasižioja ir taip ima klykti, kad sudreba visos sienos, paskui išrausta, pamėlynuoja ir nebeišleidžia nė garselio.

Mama išneša Konstantiną iš vonios, suvynioja į rankšluostį ir švelniai papučia į veidą. Galų gale jis pradeda kvėpuoti, ir prasiveržia antra riksmo banga. Iki jam nurimstant mama neparodo, kaip ją paveikė ką tik patirta scena. Ji „iškerpa“ verksmo priepuolį, kalbėdama vien apie krytį vonioje, ir rodo vaikui, kaip to išvengti.

Spazmai verkiant, susiję su pykčio priepuoliais, paprastai kyla išsigandus arba susierzinus. Nusiverkęs vaikas neatgauna kvapo: pasikeičia veido spalva, jis praranda sąmonę. Tai įspūdinga, tačiau visai nepavojinga, nes trumpai sulaikęs kvėpavimą jis netrukus vėl refleksyviai išleis orą iš plaučių gerokai anksčiau, nei tai taps pavojinga.

Nuo verksmo kilus spazmams kvėpavimo sulaikymas pasireiškia dviem būdais: vaiko veidas pamėlynuoja arba išbąla (arba papilkėja). Dažniausiai pamėlynuoja (dviem trečdaliais atvejų). 3 – 4 metų vaikams priepuoliai staiga dingsta.

Kačiuką apėmė neviltis. Sudėtingas situacijas reikia kartoti, o ne jų vengti.

2,5 metų Aušra neseniai pakeitė lopšelį ir tai skaudžiai išgyvena. Kas rytą, atėjus metui atsisveikinti, jai labai sunku išleisti tėtį. Ji nenori pasakyti „iki“, verkia ir draskosi veidą.

Tėvas ignoruoja kitų tėvų žvilgsnius ir bučiuoja savo pykstantį kačiuką, kas dieną kartodamas tuos pačius žodžius. Jis ramiai aiškina, kad supranta jos nerimą, tačiau toks elgesys nieko nedomina, o save skriausti neturėtų būti malonu. Dideliam tėvo nusivylimui, Aušros vaidinimas kartojasi keletą dienų, tačiau tėvas atsispiria norui ją guosti. Po savaitės jam pagaliau atlyginta už atkaklumą: Aušra, matydama, kad jos elgesys nieko nesujaudino, nustoja pykti visiems laikams.

Geriausia laikysena yra kaip šio tėvo, – slėpti savo sutrikimą arba nekreipti per daug dėmesio į pykčio sukeltas audras. Priešingu atveju vaikas gali pagalvoti, kad yra labai galingas ir kad jo priepuolis jus jaudina bei išmuša iš pusiausvyros.

Trys nesudėtingi veiksmai, padėsiantys kilus spazmams verkiant:

  • Švelniai papūsti vaikui į veidą;
  • Papurkšti jam į veidą mineralinio vandens;
  • Priversti įkvėpti oro gurkšnį.

Patikrintos taisyklės:

  • Neparodykite, kad jūs sutrikęs, kai vaikas kenčia arba išsigąsta pagautas pykčio priepuolio. Vaikas turi suprasti, kad jūs visada apsaugosite ir nuraminsite jį užplūdus pykčiui.
  • Pikčiurna su gimdytojais visų pirma bendrauja žvilgsniu. Todėl neleiskite savo akyse įžvelgti nei baimės, nei pykčio.
  • Leiskite vaikui atsikratyti emocijų tyliai su juo kalbėdami, kad jis nusiramintų. Po smarkaus pykčio priepuolio skaičiuotė ar trumpas šokis gali pagerinti situaciją.
  • Jei vaikas leidžia, švelniai apglėbkite ir paglostykite jam nugarą, kad nusiramintų, ir pažaiskite kartu giliai įkvėpdami, kad vaikas atgautų savitvardą.
  • Po didžiųjų pykčio priepuolių paprastai sapnuojami naktiniai košmarai. Žiūrėkite, kad miego ritualas būtų tinkamas, tą vakarą išeidami paglostykite vaiką ilgiau.
  • Verkiant spazmus patiriančių vaikų tėvus vaikystėje paprastai ištikdavo tas pats. Pasikalbėkite su artimaisiais. Nustebsite, kiek pasakojimų apie pyktį iš nusivylimo iškils jų atmintyje. Be jokios abejonės, ši patirtis jums pravers.
  • Pykčiui pasibaigus, prieš užsiimdami kitkuo, leiskite sau akimirką atsipalaiduoti su vaiku. Patogiai įsitaisykite ir kartu tyliai padainuokite arba paskaičiuokite skaičiuotę.

Atsipalaidavimas – puiki priemonė išmokti suvaldyti pyktį

Padėkite supykusiam vaikui suvokti savo būseną, atpalaiduoti susitraukusius raumenis ir išmesti iš galvos prieštaravimų naštą, kartu pasitreniruokite pajausti, kad kojos yra vatinės arba panirti į įsivaizduojamą cukraus vatos debesį.

Įsivaizduok, kad tavo kojos vatinės!

Šį pratimą atlikite kartu basi ant kilimo.

  • Pašokuok vietoje tarsi būtum minkšta skudurinė lėlė, tik nekvailiok!
  • Pečiai atpalaiduoti, visas kūnas suglebęs.
  • Nusiramink (kalbėkite tyliai), baik šokinėti ir atsigulk ant kilimo, užsimerk, ilsėkis.
  • Pajausk savo kūną: pilvelis kaip pagalvėlė, kojytės ir rankytės minkštos kaip pliušinio meškiuko.
  • Labai lėtai įkvėpk ir iškvėpk dešimt kartų (skaičiuojate: 1, 2, 3 ir t. t.).
  • Dabar, kai tikrai nusiraminai, pasirąžyk ir stipriai mane apkabink.

Ištrauka iš Madeleine Deny patarimų tėvams knygos „Pyktis“.