Pinigėnai ugdo vaikų finansinį raštingumą

Pinigėnai

Informacinėms technologijoms veržiantis į kasdieninį gyvenimą, keičiasi ne tik mūsų, bet ir mūsų vaikų įpročiai. Jei anksčiau tėvams galvos skausmas būdavo per ilgai prie televizoriaus sėdintys vaikai, tai dabar – prie kompiuterio ir internete „pradingusios“ mūsų atžalos.

Daugumos 8–9 metų amžiaus Lietuvos vaikų pagrindiniai laisvalaikio praleidimo būdai yra televizorius, kompiuteriniai žaidimai ir SMS rašymus. Pavyzdžiui, žaisdami internetinius žaidimus vaikai vidutiniškai praleidžia 5–6 valandas per savaitę. Tokius duomenis rodo vaikų finansinio raštingumo tyrimas, kurį Danske banko užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė SIC (UAB „Socialinės informacijos centras“).

Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Specialistai teigia, kad šiandien mokymasis migruoja į skaitmeninę interneto erdvę, joje vis labiau įsigali vaikus motyvuojantys žaidimai. Vienas jų – visai neseniai startavęs nemokamas žaidimas Pinigėnai.

„Žaidimas „Pinigėnai“ sukurtas 5–9 metų amžiaus vaikams ir yra skirtas jų finansiniam raštingumui ugdyti. Pagrindinis žaidimo tikslas – suteikti pagrindinių žinių mažiesiems apie tai, kas yra pinigai, kokia jų vertė, kaip pasirinkti prioritetus ir taupyti“, – pasakoja Danske banko socialinės veiklos ir edukacinių projektų vadovė Gerimanta Stankutė.

„Pinigėnų“ žaidime nagrinėjamos keturios aktualiausios su pinigais susijusios temos, kurias naudinga aptarti su vaikais ir namuose, ir pamokų metu. Pirma, vaikams aiškinama, iš kur atsiranda pinigai. Vaikas turi suprasti, kad norint gauti pinigų, reikia pasistengti. Žaidime vaikas gali uždirbti pinigų trimis būdais: rinkdamas obuolius ir parduodamas obuolių sultis, padėdamas rūšiuoti siuntinius pašte ir padėdamas nudažyti miesto vartus.

Antra, aptariamas pinigų paskirstymas pagal prioritetus: vaikas turi nuspręsti, kaip išleisti turimus pinigus. „Pinigėnuose“ jis gali pirkti daiktus kambariui arba savo personažui, tačiau uždirbtas monetas jis gali leisti ir įvairiems nuotykiams, pavyzdžiui, kelionėms Laiko mašina. Čia vaikui reikia apsispręsti, kas jam svarbiau, nes viskam pinigų neužteks.

Vaikams žaidime taip pat aiškinama pinigų vertė. Šį supratimą formuoti padeda darbas „Pinigėnų“ pašte, kur vaikas gali rūšiuoti siuntinius pagal jų vertę ir užsidirbti už šį darbą pinigų. Be to, Agotos parduotuvėje vaikas gali įsigyti daugybę daiktų, kurių kainos skiriasi.

Ketvirta svarbi žaidimo tema – taupymas. Vaikas turi išmokti sudaryti norimų įsigyti daiktų sąrašą ir taupyti, nes ne visada įmanoma įsigyti visus norimus daiktus vienu metu. Jei vaikas„Pinigėnuose“ nori įsigyti daiktą, kuriam nepakanka pinigų, reikia tą daiktą įdėti į Norų ąsotėlį. Kai tik pinigų bus pakankamai, vaikas galės savo santaupas išleisti norimiems daiktams.Pinigų kilmės, paskirstymo, vertės ir taupymo temos nagrinėjamos Šeimos žaidime, kuris yra skirtas 8–9 metų amžiaus vaikams, mokantiems skaityti ir skaičiuoti.

Apie „Pinigėnus“

„Pinigėnai“ – lietuviška visame pasaulyje žinomo edukacinio žaidimo „Moneyville“ versija. Adaptuojant šį žaidimą Lietuvos vaikams, dalyvavo šalies švietimo ekspertai: LR švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vedėjas Rolandas Zuoza, prof. dr. Giedrė Kvieskienė, Socialinės komunikacijos instituto direktorė, ir Švietimo informacinių technologijų centro direktorius Vaino Brazdeikis.

Edukacinis žaidimas „Moneyville“ startavo Danijoje 2008 m. rudenį. Vėliau adaptuotos jo versijos pasirodė Švedijoje, Norvegijoje, Airijoje, Šiaurės Airijoje ir Estijoje. „Moneyville“ laimėjo daugybę apdovanojimų, įskaitant „Geriausias E-ugdymo produktas“ (Best E-learning Product) ir „Geriausia internetinė socialinė įtaka“ (Best Online Social Impact) Airijoje.