Bendras šlapimo tyrimas – normos vaikams

Bendras šlapimo tyrimas - normos vaikams

Bendras šlapimo tyrimas – paprastas būdas įvertinti inkstų ir šlapimo takų bei kitų organizmo sistemų būklę. Gauti duomenys gydytojui leidžia nustatyti arba tikslinti diagnozę bei parenka veiksmingiausią gydymo būdą.

Bendras šlapimo tyrimas atliekamas automatiniu analizatoriumi arba mikroskopu. Be jo galima atlikti bakteriologinį šlapimo pasėlį, kuris padeda nustatyti kokia bakterija sukėlė ligą.

Tiriant šlapimą, pirmiausia vertinamos fizinės jo savybės. Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos. Šlapimo spalva priklauso nuo santykinio tankio – kuo jis didesnis, tuo šlapimo spalva intensyvesnė. Taip pat šlapimo spalvą gali lemti maistas, vaistai. Esant organizmo veiklos sutrikimams, šlapimas gali įgauti neįprastą spalvą. Tulžies pigmentai šlapimą nudažo rusvai, rudai, eritrocitai, hemoglobinas – rusvai, raudonai. Sveiko žmogaus šlapimas yra skaidrus. Drumstumas gali atsirasti dėl druskų, bakterijų, gleivių, leukocitų ir panašiai.

Tad kas gi užkoduota bendrajame šlapimo tyrime? Toliau pateikiame: sutrumpinimas, reikšmė, norma.

SG (šlapimo koncentracija), norma – 1,005 – 1,025

Šlapimo koncentracija gali padidėti, kai vaikas vartoja per mažai skysčių, jam viduriuojant, vemiant, smarkiai prakaituojant, sergant cukriniu diabetu, po infekcijų. Kai šlapimo koncentracija sumažėja, galimi inkstų veiklos sutrikimai, jų nepakankamumas.

pH (rūgštingumas), norma – 4,6 – 8,0

Organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra gali sutrikti sergant infekcinėmis ligomis, netinkamai maitinantis, esant inkstų nepakankamumui, sergant paveldėtomis ligomis, viduriuojant.

LEU (leukocitai), norma – 0, mergaitėms gali būti 10 – 15 r/l

Leukocitai šlapime gali rodyti šlapimtakių infekciją, šlapimo ar lytinių organų uždegimus. Jų gali atsirasti vaikui karščiuojant.

NIT (nitritai), norma – 0

Nitritų buvimas šlapime gali reikšti šlapimo takų infekcijas. Jei kiti šlapimo tyrimo rezultatai atitinka normas, gali būti, kad šlapimas buvo netinkamai paimtas, supiltas į nešvarų buteliuką.

PRO (baltymas), norma – 0

Radus šlapime baltymų, įtariamas inkstų geldelių ar viršutinių šlapimo takų uždegimas, kitos inkstų ligos. Baltymų šlapime gali atsirasti ir netekus daug skysčių (vemiant, viduriuojant, karščiuojant) bei geriant per mažai vandens.

GLU (gliukozė), norma – 0

Esant šlapime gliukozės, galima įtarti cukrinį diabetą, kai kurias endokrinines ligas, cistinę fibrozę. Jos gali atsirasti, vartojant daug lengvai pasisavinamų angliavandenių, tokiu atveju ši būsena būna laikina.

KET (ketoniniai kūnai – acetonas), norma – 0

Acetono šlapime gali atsirasti vaikui apsinuodijus, vemiant, viduriuojant, netekus daug skysčių, valgant itin riebų maistą. Sergant cukriniu diabetu taip pat šlapime galima rasti acetono.

UBG (urobilinogenas – fermentas), norma – 0

Jo buvimas gali reikšti kepenų ligas, pavyzdžiui, virusinį hepatitą. Šio fermento gali atsirasti karščiuojant, viduriuojant.

BIL (bilirubinas), norma – 0

Jo atsiranda, sutrikus kepenų ir tulžies pūslės veiklai arba sergant hepatitu. Šiek tiek jo galima rasti, vaikui apsinuodijus, karščiuojant.

ERY (eritrocitai), norma – 0

Eritrocitai šlapime gali reikšti inkstų, šlapimo takų ar lytinių organų uždegimus, jų pažeidimus. Eritrocitų gali atsirasti sergant ūmiomis infekcinėmis ligomis, karščiuojant, sergant kraujo ligomis, esant sisteminiam organų pažeidimui.