Skausmingos mėnesinės – ką daryti

Skausmingos mėnesinės – ką daryti namuose ir kada kreiptis pagalbos

Skausmingos mėnesinės – dažna problema, su kuria susiduria daugelis moterų. Skausmas pilvo apačioje, nugaros srityje, kartais lydimas pykinimo ar nuovargio, gali gerokai apsunkinti kasdienę veiklą. Laimei, yra daugybė būdų, kaip šį diskomfortą sumažinti – nuo paprastų naminių priemonių iki gyvenimo būdo korekcijų ir medikamentinio gydymo, todėl svarbu žinoti, ką daryti, kad mėnesinės taptų lengvesnės.

Kodėl mėnesinės būna skausmingos?

Mėnesinių skausmas, medicinoje vadinamas dismenorėja, atsiranda dėl gimdos susitraukimų, kai organizmas stengiasi pašalinti gleivinės sluoksnį. Šiuos susitraukimus sukelia cheminės medžiagos – prostaglandinai. Kuo jų lygis aukštesnis, tuo stipresni gimdos spazmai ir intensyvesnis skausmas.

Pirminė ir antrinė dismenorėja

Skausmingos mėnesinės skirstomos į dvi kategorijas: pirminę dismenorėją, kuri dažniausiai prasideda paauglystėje ir nėra susijusi su jokia ginekologine liga, bei antrinę dismenorėją, kurią sukelia tokios būklės kaip endometriozė, miomos ar dubens uždegimo liga. Antrinės dismenorėjos atveju skausmas dažnai stiprėja su laiku ir gali trukti ilgiau nei įprastai.

Ką daryti ištikus skausmui: greiti palengvinimo būdai

Kai skausmas užklumpa netikėtai, svarbu žinoti keletą veiksmingų priemonių, kurios gali padėti beveik iš karto. Štai keli patikrinti metodai, kuriuos galite išbandyti namuose.

Šilumos terapija

Šiltas kompresas arba karšto vandens buteliukas, uždėtas ant pilvo apačios, padeda atpalaiduoti gimdos raumenis ir mažina spazmus. Šiluma skatina kraujotaką, todėl diskomfortas atslūgsta. Taip pat galima išsimaudyti šiltoje vonioje arba pabandyti specialius šildomuosius pleistrus, kurie veikia kelias valandas.

Lengva mankšta ir tempimo pratimai

Nors sportuoti per skausmą gali atrodyti paskutinis dalykas, kurio norisi, lengva mankšta, pavyzdžiui, joga, pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai, skatina endorfinų – natūralių skausmą malšinančių medžiagų – išsiskyrimą. Ypač veiksmingos jogos pozos, tokios kaip katės, kobros ar vaiko poza.

Kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos

Gilus diafragminis kvėpavimas padeda sumažinti įtampą ir stresą, kurie dažnai sustiprina skausmo pojūtį. Atsisėskite patogiai, lėtai įkvėpkite pro nosį, sulaikykite kelias sekundes ir iškvėpkite pro burną. Kartokite tol, kol pajusite palengvėjimą.

Medikamentinis gydymas: ką verta žinoti

Jei naminės priemonės nepakankamai veiksmingos, galima apsvarstyti vaistus, tačiau svarbu juos vartoti atsakingai ir geriausia pasikonsultavus su gydytoju.

Nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, yra vieni dažniausiai rekomenduojamų. Jie mažina prostaglandinų gamybą, taip slopindami gimdos susitraukimus. Svarbu juos gerti vos pajutus pirmuosius simptomus, kad poveikis būtų efektyviausias.

Hormoninė kontracepcija

Geriamieji kontraceptikai ar kitos hormoninės priemonės dažnai skiriamos moterims, kurių mėnesinės labai skausmingos. Jos padeda sureguliuoti ciklą ir sumažina prostaglandinų kiekį. Vis dėlto tai – ilgalaikis sprendimas, reikalaujantis gydytojo priežiūros.

Gyvenimo būdo pokyčiai ilgalaikiam palengvėjimui

Norint iš esmės sumažinti mėnesinių skausmą, verta peržiūrėti kasdienius įpročius. Mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali turėti didžiulę įtaką.

Mitybos rekomendacijos

Subalansuota mityba, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, magnio, kalcio ir vitamino D, gali padėti mažinti uždegimą ir raumenų spazmus. Rekomenduojama vengti per daug druskos, kofeino ir cukraus, ypač antroje ciklo pusėje.

  • Riebi žuvis (lašiša, skumbrė) – omega-3 šaltinis.
  • Žalios lapinės daržovės (špinatai, lapiniai kopūstai) – daug magnio.
  • Pieno produktai arba augaliniai gėrimai, praturtinti kalciu.
  • Riešutai ir sėklos (migdolai, moliūgų sėklos) – magnio ir sveikųjų riebalų šaltinis.
  • Vaisiai, ypač bananai, turintys kalio, kuris mažina pilvo pūtimą.

Reguliarus fizinis aktyvumas

Nuolatinis sportas – bent 30 minučių vidutinio intensyvumo veiklos daugumą savaitės dienų – gali sumažinti mėnesinių skausmo intensyvumą. Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, mažina stresą ir skatina endorfinų išsiskyrimą, todėl natūraliai malšina skausmą.

Streso valdymas

Lėtinis stresas gali pabloginti hormonų pusiausvyrą ir sustiprinti mėnesinių simptomus. Meditacija, sąmoningumo praktikos, kvėpavimo pratimai ar tiesiog laikas sau padeda atsipalaiduoti ir kūnu, ir protu.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors tam tikras diskomfortas menstruacijų metu yra normalus, kai kurie simptomai signalizuoja, kad būtina profesionalo pagalba. Neignoruokite šių požymių:

  • Skausmas, dėl kurio negalite užsiimti įprasta veikla.
  • Simptomai, kurie vis stiprėja su kiekvienu ciklu.
  • Kraujavimas, trunkantis ilgiau nei 7 dienas arba labai gausus.
  • Skausmas lytinių santykių metu arba tuštinantis.
  • Namuose išbandytos priemonės nepadeda.

Gydytojas gali atlikti tyrimus – ultragarsą, kraujo tyrimus – kad nustatytų galimą priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.

Papildomi būdai, apie kuriuos verta žinoti

Be minėtų metodų, kai kurioms moterims padeda akupunktūra, masažai su eteriniais aliejais (pvz., levandų ar mairūnų) arba transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS). Taip pat nervų sistemos veiklai palankūs B grupės vitaminai, magnio ir kalcio papildai, tačiau juos pradėti vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju.

Svarbu eksperimentuoti ir rasti būtent jums tinkantį derinį, nes kiekvienos moters organizmas yra unikalus.

BūdasKaip veikiaKada išbandyti
Šilumos terapijaAtpalaiduoja raumenis, gerina kraujotakąPajutus pirmuosius skausmo požymius
Lengva mankštaIšskiria endorfinus, mažina spazmusViso ciklo metu, ypač pirmomis dienomis
Nereceptiniai vaistaiMažina prostaglandinų gamybąPradėjus skausmą, pagal instrukciją
Mitybos korekcijaMažina uždegimą, aprūpina mineralaisNuolat, ypač antroje ciklo pusėje
Hormoninė kontracepcijaReguliuoja hormonus, slopina ovuliacijąSkiriant gydytojui, ilgalaikiam poveikiui

Primename, kad informacija straipsnyje yra bendro pobūdžio ir negali pakeisti individualios medicininės konsultacijos. Kiekvienas organizmas skirtingas, todėl prieš pradėdami naują gydymą ar papildų vartojimą, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.