Kokie tyrimai atliekami nėštumo metu?

Kokie tyrimai atliekami nėštumo metu?

Nėštumo metu paprastai atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, ultragarsinės patikros, stebimas kraujospūdis ir vertinama vaisiaus raida. Taip pat gali būti siūloma patikra dėl nėščiųjų diabeto, tam tikrų infekcijų ir vaisiaus chromosomų pakitimų. Tyrimų planas priklauso nuo nėštumo eigos, sveikatos būklės ir galiojančios priežiūros tvarkos.

Teigiamas nėštumo testas yra priežastis kreiptis dėl nėštumo priežiūros. Konsultacijos metu sveikatos priežiūros specialistas aptars sveikatą, vartojamus vaistus ir sudarys individualų tyrimų planą. Daugiau apie testo naudojimą skaitykite straipsnyje nėštumo testas – kaip atlikti.

Kada atliekami nėštumo tyrimai?

Pirmojo apsilankymo metu įvertinama bendra sveikata ir paskiriami pradiniai tyrimai. Vėliau dalis jų kartojama, o kiti atliekami konkrečiu nėštumo laikotarpiu arba atsiradus poreikiui. Toliau pateikta lentelė yra orientacinė: tikslų laiką ir tyrimų poreikį aptarkite su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.

Nėštumo laikotarpisDažniausiai aptariami tyrimai ir patikros
Nėštumo pradžiaBendra sveikatos apžiūra, kraujo ir šlapimo tyrimai, infekcijų patikra, pirmoji ultragarsinė patikra.
Pirmasis trimestrasUltragarsinis vaisiaus vertinimas ir, jei pasirenkama, chromosomų pakitimų tikimybės patikra.
Antrasis trimestrasIšsamesnis vaisiaus anatomijos vertinimas ultragarsu; vėliau gali būti atliekamas gliukozės toleravimo tyrimas.
Nėštumo pabaigaPagal priežiūros planą kartojami kai kurie tyrimai, vertinama vaisiaus būklė ir aptariama B grupės streptokoko patikra.
Bet kuriuo laikotarpiuPapildomi tyrimai skiriami pagal simptomus, ankstesnes ligas, ankstesnių tyrimų rezultatus ar nėštumo eigą.

Kokie kraujo tyrimai atliekami nėštumo pradžioje?

Pradiniai kraujo tyrimai padeda nustatyti būkles, kurių nėščioji gali ir nejausti, tačiau kurias svarbu įvertinti planuojant priežiūrą. Atsižvelgiant į aplinkybes, dalį tyrimų vėliau gali reikėti pakartoti.

  • Bendras kraujo tyrimas padeda įvertinti hemoglobino kiekį ir nustatyti galimą mažakraujystę. Jei reikia, jos priežastis tikslinama papildomais tyrimais.
  • Kraujo grupės ir rezus faktoriaus nustatymas svarbus planuojant nėštumo bei gimdymo priežiūrą.
  • Antikūnų prieš eritrocitus tyrimas padeda įvertinti, ar yra antikūnų, galinčių paveikti vaisiaus kraujo ląsteles.
  • Infekcijų patikra gali apimti ŽIV, sifilio ir hepatito B tyrimus. Kiti infekcijų tyrimai parenkami pagal galiojančią tvarką ir individualias aplinkybes.

Jei nėščiosios rezus faktorius neigiamas, gali prireikti papildomo antikūnų stebėjimo ir apsaugos nuo jų susidarymo. Kokių priemonių reikia, priklauso nuo antikūnų tyrimo, nėštumo eigos ir kitų aplinkybių.

Skydliaukės veiklos, geležies atsargų ar kitų rodiklių tyrimai nėra vienodai reikalingi kiekvienai nėščiajai. Jie gali būti skiriami atsižvelgiant į simptomus, ligas ir ankstesnius rezultatus.

Kodėl tiriamas šlapimas?

Šlapimo tyrimai padeda įvertinti galimus šlapimo takų infekcijos požymius ir kitus pokyčius. Šlapimo pasėlis gali aptikti bakterijų net tuomet, kai nėščioji nejaučia infekcijos simptomų. Jei randama bakterijų, specialistas nusprendžia, ar reikia gydymo ir pakartotinio tyrimo.

Baltymas šlapime vertinamas kartu su kraujospūdžiu, simptomais ir kitais duomenimis. Vien šis radinys nepatvirtina konkrečios diagnozės, tačiau gali būti ženklas, kad reikalingas išsamesnis ištyrimas.

Kad mėginys būtų tinkamas, prieš tyrimą laikykitės laboratorijos ar sveikatos priežiūros specialisto nurodymų. Mėginio surinkimo būdas gali skirtis pagal paskirto tyrimo rūšį.

Ką parodo nėštumo ultragarsiniai tyrimai?

Nėštumo pradžioje ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti nėštumo vietą, vaisių skaičių, nėštumo trukmę ir, kai tai jau galima nustatyti, širdies veiklą. Jei tyrimas atliekamas labai anksti, ne visi požymiai dar gali būti matomi, todėl kartais jį reikia pakartoti.

Vėliau ultragarsu vertinama vaisiaus anatomija, augimas, placentos vieta ir kiti nėštumui svarbūs požymiai. Papildomas tyrimas gali būti paskirtas, jei reikia patikslinti radinį ar stebėti nėštumo eigą.

Ultragarsas suteikia svarbios informacijos, tačiau negali nustatyti visų galimų sveikatos ar raidos sutrikimų. Tyrimo galimybes taip pat gali riboti vaisiaus padėtis ir kitos aplinkybės.

Kuo genetinė patikra skiriasi nuo diagnostinių tyrimų?

Genetinės patikros tikslas – įvertinti tam tikrų vaisiaus chromosomų pakitimų tikimybę. Priklausomai nuo pasirinkto metodo, vertinami ultragarsinio tyrimo duomenys, nėščiosios kraujo rodikliai ar vaisiaus placentos kilmės DNR dalelės motinos kraujyje.

Neinvazinis prenatalinis tyrimas, dažnai vadinamas NIPT, yra patikros, o ne galutinės diagnozės tyrimas. Padidėjusi tikimybė dar nereiškia, kad vaisius tikrai turi tiriamą pakitimą. Mažos tikimybės rezultatas taip pat neatmeta visų galimų sutrikimų ir nepakeičia ultragarsinių tyrimų.

Jei patikros rezultatas rodo padidėjusią tikimybę arba ultragarsu nustatoma pakitimų, gali būti siūloma genetiko konsultacija ir diagnostinis tyrimas. Tokie tyrimai, kaip choriono gaurelių mėginio paėmimas ar vaisiaus vandenų tyrimas, gali suteikti tikslesnį atsakymą apie tiriamus pakitimus, tačiau yra invaziniai ir susiję su rizika. Prieš apsisprendžiant svarbu aptarti jų galimybes, ribotumus ir riziką.

Kaip tikrinama dėl nėščiųjų diabeto?

Nėščiųjų diabetui nustatyti gali būti atliekamas gliukozės toleravimo tyrimas. Jo metu pagal laboratorijos nurodymus tiriamas gliukozės kiekis kraujyje prieš išgeriant gliukozės tirpalą ir po to. Patikra dažniausiai planuojama antroje nėštumo pusėje, o esant papildomų rizikos veiksnių gliukozės apykaita gali būti įvertinta anksčiau.

Prieš tyrimą pasitikslinkite, kaip jam pasiruošti ir ar reikia nevalgyti. Nustačius padidėjusį gliukozės kiekį, tolesnę priežiūrą specialistas parenka individualiai.

Kokie tyrimai gali būti atliekami nėštumo pabaigoje?

Artėjant gimdymui pagal individualų priežiūros planą gali būti kartojami kraujo ar kiti tyrimai. Taip pat gali būti atliekama B grupės streptokoko patikra, paimant mėginį iš makšties ir tiesiosios žarnos srities. Patikros laikas ir būdas priklauso nuo taikomos priežiūros tvarkos bei individualių aplinkybių.

B grupės streptokoko aptikimas dažnai nesukelia simptomų, tačiau ši bakterija gali būti perduota kūdikiui gimdymo metu. Jei patikros rezultatas teigiamas arba yra kitų svarbių aplinkybių, gydytojas aptars, ar gimdymo metu reikės antibiotikų.

Jei kyla klausimų dėl vaisiaus būklės, gali būti paskirtas papildomas ultragarsinis tyrimas arba vaisiaus širdies veiklos stebėjimas. Jų poreikis priklauso nuo nėštumo eigos ir simptomų.

Kaip pasiruošti tyrimams ir suprasti rezultatus?

Prieš kiekvieną tyrimą pasiteiraukite, ar reikia atvykti nevalgius, kaip surinkti mėginį ir ar reikėtų kitaip pasiruošti. Pasakykite specialistui apie vartojamus vaistus ir papildus, tačiau nenutraukite paskirto gydymo savarankiškai.

Tyrimų rezultatus reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu: kai kurie rodikliai nėštumo metu kinta, o vienas už normos ribų esantis rezultatas nebūtinai reiškia ligą. Paklauskite, ką rezultatas reiškia būtent jums, ar tyrimą reikia pakartoti ir kada tikėtis atsakymo.

Jei vargina stiprus pykinimas ar vėmimas, apie tai taip pat svarbu pranešti per konsultaciją: specialistas gali įvertinti, ar reikia papildomų tyrimų arba gydymo. Daugiau apie šį simptomą skaitykite straipsnyje pykinimas nėštumo metu.

Nelaukite planinio vizito, jei atsiranda kraujavimas, stiprus pilvo skausmas, nepavyksta išlaikyti skysčių ar pastebite sumažėjusius įprastus vaisiaus judesius. Tokiais atvejais nedelsdama kreipkitės į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų įvertinta situacija.