Kūdikis dažniausiai pradeda ropoti antroje pirmųjų gyvenimo metų pusėje, tačiau vieni tai daro anksčiau, kiti – vėliau. Judėjimo būdai taip pat skiriasi: mažylis gali pirmiausia šliaužti, judėti sėdėdamas ar iškart bandyti stotis ir vaikščioti. Svarbiausia stebėti bendrą jo raidą, o kilus abejonių pasitarti su gydytoju.
Kaip kūdikis mokosi ropoti?
Ropojimui reikia gebėjimo išlaikyti galvą ir liemenį, remtis rankomis, perkelti kūno svorį ir koordinuoti judesius. Šie gebėjimai stiprėja kūdikiui žaidžiant ant grindų ir tyrinėjant aplinką.
Prieš pradėdamas ropoti mažylis gali verstis, gulėdamas ant pilvo remtis delnais, siekti žaislo, suktis aplink save arba siūbuoti atsistojęs ant rankų ir kelių. Kai kurie kūdikiai iš pradžių pajuda atgal, o tik vėliau atranda, kaip judėti pirmyn. Šie judesiai nebūtinai pasirodo ta pačia tvarka.
Kuo skiriasi šliaužimas ir ropojimas?
Šliauždamas kūdikis juda pilvuku liesdamas pagrindą, o ropodamas paprastai remiasi rankomis ir keliais, pakėlęs pilvą nuo grindų. Vis dėlto mažyliai atranda ir kitokių būdų pasiekti norimą daiktą: gali judėti ant užpakaliuko ar kitaip derinti rankų ir kojų judesius.
Ne kiekvienas kūdikis ropoja įprastu būdu. Kai kurie, išmokę judėti kitaip, pereina prie stojimosi ir vaikščiojimo. Vien tai, kad mažylis neropoja rankomis ir keliais, dar nereiškia raidos sutrikimo, tačiau svarbu stebėti, ar jis įgyja naujų judėjimo įgūdžių ir naudojasi abiem kūno pusėmis.
Kaip padėti kūdikiui pasirengti ropoti?
Naudingiausia sudaryti galimybę laisvai judėti, o ne mokyti vieno konkretaus judesio. Žaidimams rinkitės saugią vietą ant grindų ir būkite šalia kūdikio.
- Guldykite kūdikį ant pilvo, kai jis pabudęs ir yra prižiūrimas. Pradėkite nuo trumpų, mažyliui priimtinų žaidimo akimirkų ir pamažu ilginkite laiką.
- Padėkite įdomų žaislą netoliese, kad kūdikis norėtų jo siekti. Žaislą perkelkite taip, kad mažylis turėtų progų pasisukti į abi puses.
- Leiskite kūdikiui judėti savo tempu: verstis, suktis, remtis rankomis ir bandyti pasiekti daiktus. Nebūtina jo laikyti ropojimo padėtyje ar judinti galūnių už jį.
- Ribokite laiką, kai kūdikio judesius varžo gultukas, kėdutė ar kita priemonė, jei tuo metu jos nereikia.
Jei mažyliui nepatinka gulėti ant pilvo, pabandykite žaisti trumpiau, atsigulkite priešais jį arba pakeiskite žaislą. Žaidimą nutraukite, jei kūdikis pavargo ar stipriai susierzino. Miegoti kūdikį guldykite ant nugaros; gulėjimas ant pilvo skirtas pabudusiam ir prižiūrimam mažyliui.
Kūdikio norą siekti daiktų skatina ir jo domėjimasis aplinka. Apie tai, kaip mažylis ją mato, skaitykite straipsnyje „Ką mato jūsų kūdikis?“.
Kaip paruošti namus judančiam kūdikiui?
Kūdikis gali netikėtai pasiekti daugiau, nei tikėjotės, todėl aplinką verta patikrinti dar prieš jam įsibėgėjant. Apžiūrėkite kambarį iš grindų aukščio ir pašalinkite daiktus, kuriuos mažylis galėtų įsidėti į burną, užsitraukti ar nuversti.
- Patraukite smulkius daiktus, vaistus, valymo priemones ir kitus pavojingus produktus į kūdikiui nepasiekiamą vietą.
- Pritvirtinkite nestabilius baldus, pasirūpinkite laidais ir ribokite patekimą prie laiptų bei kitų pavojingų vietų.
- Nepalikite kūdikio vieno ant lovos, sofos ar vystymo stalo, net jei jis dar neropoja.
- Rinkitės stabilią, judėti tinkamą grindų vietą ir prižiūrėkite mažylį žaidžiantį.
Vaikštynė nėra būtina mokantis judėti ir gali kelti nelaimingų atsitikimų pavojų. Laisvas žaidimas ant grindų suteikia kūdikiui daugiau galimybių pačiam tyrinėti judesius.
Kada dėl kūdikio judėjimo pasitarti su gydytoju?
Pasitarkite su kūdikį prižiūrinčiu gydytoju, jei artėjant pirmųjų metų pabaigai mažylis dar nebando savarankiškai judėti arba jums neramu dėl jo raidos. Gydytojas įvertins ne tik ropojimą, bet ir kitus judėjimo gebėjimus bei bendrą vaiko raidą.
Nelaukite planinio raidos etapo, jei kūdikis prarado anksčiau turėtus įgūdžius, nuolat naudojasi tik viena kūno puse, atrodo neįprastai suglebęs ar įsitempęs arba jo judesiai kelia kitų abejonių. Dėl įgūdžių praradimo kreipkitės į gydytoją nedelsdami.
Jei kūdikis gimė anksčiau laiko, jo raida gali būti vertinama atsižvelgiant į koreguotą amžių. Kaip jį taikyti konkrečiu atveju, paaiškins kūdikį prižiūrintis gydytojas.



