Vaikutis sloguoja

Vaikas sloguoja

Sloga – dažnas mažylių palydovas, ypač šaltuoju metų laiku. Turbūt nėra neslogavusio vaiko, tad kiekvienai mamai rūpi, kaip palengvinti šią lyg ir ne rimtą, bet visgi varginančią ligą. O svarbiausia – kaip apsisaugoti. Tad plačiau apie slogą ir vaikus.

Slogos simptomai ir gydymas

Sloga – nosies gleivinės uždegimas – plinta oro lašeliniu būdu, kitaip tariant, susergama, įkvėpus ligos sukėlėjų arba įnešus jų į nosį su rankomis. Sloga gali prasidėti ir neužsigrūdinusiam vaikui sušalus, nes refleksiškai išsiplečia nosies gleivinės kraujagyslės. Pripratusių prie šalčio vaikų kraujagyslės ne tokios jautrios temperatūros pokyčiams, todėl jie peršąla rečiau.

Kuo vaikas mažesnis, tuo ši liga rimtesnė. Kūdikio kvėpavimo takai siauri, todėl greitai užsikemša. Tuomet jam sunku žįsti, nes neprakvėpuoja. Sloga kūdikiui greitai gali komplikuotis į kitas kvėpavimo takų ligas. Žindomi kūdikiai taip pat užsikrečia sloga, dažniausiai nuo vyresnių broliukų ar sesučių.

Sloga gali prasidėti po keleto valandų ar dienų, kai ligos sukėlėjas patenka į kvėpavimo takus. Tuomet nosies gleivinė paburksta, pagausėja gleivių, iš nosies pradeda varvėti. Taip organizmas bando apsivalyti nuo slogos sukėlėjų. Kita apsauginė organizmo reakcija į ligos sukėlėjus – čiaudulys. Reikia nepamiršti, kad čiaudint į aplinką išmetami uždegimą sukėlę virusai ar bakterijos, todėl aplinkiniams gresia užsikrėsti sloga.

Paburkus nosies gleivinei, ji užsikemša. Ši būsena kelia diskomfortą mažiems vaikams, nes jiems sunku kvėpuoti. Mažieji ligoniukai tampa irzlesni, praranda apetitą, neramiai miega, gali net karščiuoti. Sloga tęsiasi apie savaitę. Jei tokia būklė kelia didelių sunkumų vaikui, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris paskirs gydymą, lengvinantį slogavimo pasekmes.

Sloga gali komplikuotis į rimtesnes ligas – ausų uždegimą, sinusitą, todėl būtina stebėti mažojo ligoniuko būklę ir reikalui esant, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei vaikutis karščiuoja, išskyros pagelto, tapo pūlingos, tirštos, atsirado nemalonus kvapas, jei vaikas pasiskundė ausyčių, veido ar kaktos skausmais ar pradėjo kosėti, jei sloga užsitęsė ilgiau nei 10 dienų, būtinai apsilankykite pas vaiko gydytoją.

Ką daryti ir ko nedaryti

Apetitas ir dienos režimas. Suslogavę mažyliai dažnai praranda apetitą, neverskite jų valgyti tiek, kiek sveikam, tačiau pasirūpinkite, kad jis gautų kuo daugiau skysčių, nuolat siūlykite jam vandens, arbatėlių. Užimkite vaikutį ramia veikla, kad jis nepavargtų.

Stenkitės apriboti vaiko kontaktą su aplinkiniais – nesiveskite į svečius ir nepriimkite svečių pas save. Neveskite į darželį, nes jis gali užkrėsti kitus vaikus ir užsikrėsti rimtesne infekcija pats, nes nepasveikęs iki galo ir nesustiprėjęs vaikas lengviau užsikrečia ir sunkiau serga.

Sloguojančio vaiko kambarį kuo dažniau vėdinkite ir žiūrėkite, kad kambario temperatūra nebūtų pernelyg aukšta, nes vėsiame ore slogos simptomai ne tokie stiprūs – mažiau paburksta gleivinė. Jei vaikas nekarščiuoja, būkite su juo lauke. Į lauką eikite, tik išvalę vaiko nosytę ir stebėkite, ar jis nekvėpuoja pro burną. Užsikišus nosiai ir pradėjus kvėpuoti pro burną, grįžkite namo.

Nosies valymas ir vaistai. Ypač svarbu tinkamai ir pakankamai dažnai valyti vaiko nosį. Sloguojančio kūdikio nosytę nuolat išsiurbkite specialiu nosies aspiratoriumi arba siurbtuku. Nepatariama vaiko nosies valyti vatos tamponėliais, nes jos skaidulų galima įkvėpti ir tai sukels kosulį bei čiaudulį. Valant nosytę, galima ją praplauti jūros vandeniu, kuris padeda ištekėti gleivėms, dezinfekuoja gleivinę.

Jei gydytojas paskyrė lašinti vaistų, lašinkite juos tik į išvalytą nosytę ir tik taip dažnai, kaip paskirta gydytojo. Atminkite, jos kraujagysles sutraukiamaisiais vaistais negalima piktnaudžiauti, nes organizmas gali prie jų priprasti ir jie taps neveiksmingi. Palaikykite kelias minutes buteliuką su lašiukais delne, kad jie taptų kūno temperatūros. Jei lašinate vaistus gulinčiam vaikui, jis turėtų gulėti ant šono, šiek tiek atlošus galvytę. Sėdinčiam vaikui, šiek tiek atloškite galvytę ir pasukite į tą pusę, į kurią lašinami vaistai.

Nuo dažno nosies valymo ir pūtimo vaikui gali sudirgti odelė apie nosį. Patepkite ją riebiu vaikams tinkamu kremu ar tepalu. Jei sausėja ir vaiko lūpos, jas taip pat galite juo tepti.

Jei vaikas jau pakankamai didelis, mokykite jį taisyklingai išsipūsti nosį. Pūsti reikia kiekvieną šnervę atskirai – viena šnervė užspaudžiama, iš kitos pučiamas sekretas. Po to išpučiama kita šnervė. Stenkitės nenaudoti daugkartinių nosinaičių, o jei naudojate, keiskite jas kelis kartus per dieną. Panaudotas vienkartines nosines iš karto išmeskite į šiukšlių kibirą. Nevalykite vaikui nosies su savo nosine ir aiškinkite, kad jis savąja nesidalintų su kitais.

Liaudies medicina. Liaudies medicina taip pat siūlo būdų slogai gydyti, tačiau kūdikiams ir vaikams iki 4 metų jos nepraktikuokite. Svogūnas ir česnakas – liaudies medicinos slogos gydymo priemonės. Perpjaukite svogūną ir pridėję prie šnervių, giliai įkvėpkite. Svogūnas turi fitoncidų, kurie pasižymi dezinfekuojamosiomis savybėmis. Galima daryti smulkiai tarkuoto svogūno inhaliacijas – įdėti tarkių į stiklinę, ją įstatyti į karštą vandenį ir per piltuvėlį kvėpuoti tai viena, tai kita šnerve. Atminkite, jog šie būdai tinkami tik vyresniojo amžiaus vaikams ir suaugusiesiems.