Vaikų auklėjimo stiliai

Vaikų auklėjimas

Vaiko auklėjimas – vienas iš didžiausių iššūkių tėvams. Jis gali kelti stresą, liūdesį ir kartais varyti į neviltį. Susidūrę su vaiko elgesio sunkumais, galite su nostalgija ilgėtis tų kūdikystės dienų ir stebėtis, kodėl vaiko maitinimas ir migdymas jums atrodė toks sunkus.

Tinkamas specialisto patarimas gali būti kaip tik tai, ko reikia, tačiau jų yra tiek daug ir kartais visiškai prieštaraujančių vienas kitam. Tad kaip atrasti sau tinkamiausią vaiko auklėjimo filosofiją? Pateikiame jums penkias pagrindines vaiko auklėjimo filosofijas. Nebūtina išsirinkti vienos, nes jums gali būti priimtini tam tikri aspektai iš vienos bei kiti – iš kitos. Ir tai tikrai priimtina.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jūs jaučiatės, kai skaitote apie vieną ar kitą auklėjimo stilių. Skaitant vieną knygą apie vaikų auklėjimą, patarimai jums gali pasirodyti visiškai nepriimtini, o kitą skaitysite su malonumu ir džiaugsitės, gavę naudingos informacijos.

Apribojimais pagrįstas auklėjimas. Vaikams reikalingos ribos, kad jie jaustųsi saugūs. Jei jie nežino, kur yra ribos, jie „tikrins“ jas, kol jas aptiks. „Kas atsitiks, kai numesiu šaukštelį?“ – galvoja metinukas ir triukšmingai meta šaukštelį ant grindų, – „Hm, ne kažin kas. O kas, jei numesiu visą lėkštę?“ Vyresnis vaikas gali bandyti ribas, palikdamas ant stalo išmėtytus savo pieštukus arba amžinybę ruošdamasis į darželį.

Aiškiai pasakykite taisykles, pavyzdžiui: „Prašau sudėti mano daiktus atgal į mano rankinę, kai baigsi juos apžiūrinėti“. Jei tai nesuveiks, imkitės pasekmių. Stenkitės nustatyti pasekmes logiškas vaiko poelgiams. Pavyzdžiui, jei vaikas palieka jūsų piniginę, šukas ir automobilio raktelius išmėtytus po kambarį, jis kuriam laikui netenka galimybės žaisti jūsų rankinės inspektorių.

Nevenkite „natūralių pasekmių“. Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršta savo priešpiečius, nebėkite į mokyklą, tegul jis pasimoko.

Leiskite vaikui rinktis, kad jis taip pat turėtų erdvės pasireikšti. Įsivaizduokite, kad jūsų penkiametis maksimaliu garsu tarškina savo elektroninį pianiną. Kankinami migrenos, gražiai paprašote sumažinti garsą. Jis tai ignoruoja. Jūs suteikiate galimybę rinktis: „Arba tu sumažini garsą, arba aš paimu pianiną iki rytojaus“. Taip jis pats tampa atsakingas už sprendimo priėmimą.

Švelnus auklėjimas. Vaikas negali suvokti elgesio tinkamumą, kol šaukia ir verkia. Tiek jam, tiek jums gali būti naudinga imtis prevencinių strategijų, kurios sumažintų netinkamo elgesio galimybes.

Pavyzdžiui, sukurkite įpročius, dėl kurių vaikas jausis išgirstas ir svarbus. Pasiūlykite rinktis: „Ar norėtum rengtis raudoną, ar mėlyną pižamą“. Įspėkite prieš pokyčius: „Mums reikės eiti namo po 5 minučių“.

Savo prašymus reikškite pozityviai. Pavyzdžiui, sakykite: „Prašau kalbėti kaip didelė mergaitė“, o ne: „Nerėk“. Kai įmanoma, vartokite „kai…, tuomet…“ sakinius, o ne tiesiog žodį „Ne“ : „Kai pavalgysime, galėsime eiti į lauką“.

Vaikui pradėjus netinkamai elgtis, bandykite išsiaiškinti, kodėl. Pirmiausia, pamąstykite, ar tai ne dėl kokios nors objektyvios priežasties, pavyzdžiui, nuovargis, nuobodulys, alkis. Patenkinę šiuos poreikius, netinkamas elgesys gali išgaruoti.

Jei ne, imkitės veiksmų, nukreipiančių vaiko dėmesį į kitus dalykus. Pavyzdžiui, jei vaikas nenori eiti praustis, imkite „kalbantį rankšluostį“, kuris jį žaismingu balsu įtikintų. Jei tai nesuveikia, bandykite ką nors kita, pavyzdžiui: „Sunku, kai reikia daryti, ko nenori. O gal pažiūrėkime, kaip greitai tu tai padarysi? Aš atsinešiu laikrodį“.

Pozityvus auklėjimas. Vaikai elgiasi tinkamai, kai jie gerai jaučiasi ir jaučiasi išgirsti. Blogas elgesys atsiranda, kai vaikai jaučiasi nesuprasti.

Pasikalbėkite su vaiku ir pabandykite sužinoti, kas lemia jo elgesį. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad jūsų trimetė atsisako nusinešti lėkštę iki kriauklės. Gal ji bijo ją sudaužyti? Gal jai reikia dėmesio? Gal tai suteikia jai galios pojūtį? O gal ji įskaudinta dėl ko nors kito ir taip bando jums „atsilyginti“?

Sužinoję priežastį, jūs galėsite tinkamai ją paskatinti ir išspręsti kilusias problemas. Pavyzdžiui, jei jai reikia jausti daugiau galios, galite paskatinti sakydami: „Mums reikia sutvarkyti stalą, gal gali padėti?“

Pozityviai auklėjant, netinkamas elgesys laikomas kaip galimybė mokytis, o vaikai aktyviai įtraukiami, ieškant sprendimo. Pavyzdžiui, jei 8-metis sofą aplaistė gaiviuoju gėrimu ir jūs abu nusprendžiate, kad jam pačiam reikia išvalyti dėmę, jam ši užduotis gali net patikti. Tai nereiškia, kad jis ir toliau tyčia laistys sofą, kad galėtų ją valyti. Tai reiškia, kad jis mokosi, kaip atsakyti už savo veiksmus, o dar geriau, kad jis investuoja savo laiką į mokymąsi.

Emocinis auklėjimas. Kai vaikai gali atpažinti ir suprasti savo jausmus, jie priima geresnius sprendimus. Jūs galite to išmokyti vaiką ir tai padės sustiprinti ryšį tarp jūsų abiejų.

Žinokite savo pačių standartus, kas yra tinkamas ir netinkamas elgesys. Kalbėkite su vaiku apie įvairiose situacijose patiriamus jausmus.

Pavyzdžiui, jei jis muša kitus vaikus, o pas jus ateina draugų, paaiškinkite, kad toks elgesys gali jį patį nuvilti. Pasiūlykite jam, kad jei jis pasijus sutrikęs, galės šiek tiek pabūti vienas kambaryje ir nusiraminti, tačiau kitų mušimas yra nepriimtinas.

Išmokite užjausti. Tai reiškia įsivaizduoti save vaiko kailyje – kokie yra tikrieji jausmai dėl tokio elgesio. Pasikalbėkite apie tai su vaiku: „Sunku, kai mes labai kažko norime ir negalime turėti. Žinau, kad jautiesi labai nusivylęs“.

Kai vaikas jaus, kad jį suprantate, jis jumis pasitikės. Taip pasitikėdamas, jis bus atviras jūsų pamokymams tinkamai pasirinkti: „Mes negalime pirkti saldainių, kiekvieną kartą juos pamatę. Per daug saldainių nesveika.“

Elgesio keitimas. Pozityviai skatinami vaikai dažniau elgiasi tinkamai, o neigiamai skatinami – rečiau elgiasi netinkamai. Šis požiūris panašus į ribojimais pagrįstą auklėjimą tuo, kad jis pabrėžia aiškias ribas ir jų pagrindimą pasekmėmis. Tačiau elgesio keitimo filosofija akcentuoja įspėjimus ir apdovanojimus.

Įspėjimais padėkite vaikui būti atsakingam už savo sprendimus. Pavyzdžiui, jei vaikas ginčijasi su jumis todėl, kad jūs jam neleidžiate prieš pietus valgyti sausainio, nesileiskite įtraukiami į derybas. Pasakykite jam, kad liautųsi ginčijęsis ir kad tai pirmasis įspėjimas. Jei jis tai daro toliau, įspėkite jį antrą kartą, o jei nenustoja ir toliau, švelniai paprašykite padaryti pertraukėlę (neilgą – kelių minučių).

Rimtesnių nusižengimų laukia rimtesnės pasekmės. Pavyzdžiui, jei vaikas įkyriai erzina šunį, nors yra pakankamai didelis ir žino, kad taip elgtis nevalia, galite kelias dienas neleisti jam žiūrėti televizoriaus.

Apdovanojimai skatina vaiką elgtis gerai. Tai gali būti ir paprasčiausias pagyrimas. Kai kuriais atvejais galite sukurti motyvavimo sistemą. Pavyzdžiui, kiekvieną rytą vaikui laiku išsiruošus į darželį, jis gauna po žvaigždutę, o surinkęs 5 žvaigždutes, gauna dovanėlę.