Tėvų autoritetas

Tėvų autoritetas

Visi žinome: kad vaikai bręstų, jiems būtina susidurti su autoritetingu suaugusiųjų elgesiu. Šeima tam – ideali aplinka. Vaikas čia natūraliai atsiskleidžia, suvokia savo ypatybes ir kuria savo asmenybę, kartu mokosi tinkamai sugyventi su kitais.

Mokant vaiką tinkamo elgesio pagrindinis žodis tenka jums, tėvai! Jūsų žodžiai bus tvirti, teisingi ir teigiamai paveikiantys… Tinkamiausi išmokyti vaiką savarankiškumo, pažadinti atsakomybės jausmą ir ugdyti vieną labiausiai brangintinų nuostatų: abipusį tėvų ir vaikų pasitikėjimą.

Kurį laiką jums teks gudriai žaisti taikant garsiuosius pamatinius ugdymo principus – „taisyklių ir ribų nustatymą“. Tai padės jums ramiai ir blaiviai elgtis kebliose situacijose. Girdėdamas auklėjamąsias jūsų pastabas, vaikas supras, kad esate nuostabiausias iš tėvų, nes žinote, kada metas pasakyti „taip“, o kada – „ne“!

Klausimai, kuriuos verta sau užduoti

Visų pirma išsiaiškinkime, kuo naudingi šie pamatiniai ugdymo principai, kuriuos norime perteikti savo vaikams. Kokio amžiaus vaikai jau pajėgūs juos suprasti? Kam jie reikalingi? Kokias vertybes norime vaikams perteikti? Gerai pažinę vaiko raidą, mokėsime tinkamai reaguoti tinkamu laiku. Tai nemenkas privalumas norint padėti šioms mažoms tvirto charakterio ir auksinės širdies esybėms išmokti gerai elgtis!

Kalbėti „tiksliai ir teisingai“

Visada nelengva tiksliai atsakyti į štai tokius klausimus: „Kodėl aš negaliu to daryti?“ arba tvirtinimus: „Tai neteisinga!“ Vis dėlto, žinodami keturis reikšminius žodžius, rasite atsakymus į visus… arba beveik visus klausimus. Jie padės jums labiau pasitikėti savimi ir būti garantuotiems, kad jūsų reakcija teisinga. Šie žodžiai suskambės jūsų galvoje, vos pastebėsite vaiką netinkamai elgiantis. Tokia proto mankšta leis jums tvirtai atlikti tėvų vaidmenį ir sustiprins jūsų „drausminamųjų“ veiksmų vertę.

Reikšminiai žodžiai

Saugumas: privalau pasipriešinti man nepatinkančiam vaiko prašymui ar netinkamam elgesiui dėl to, kad tai kelia jam pavojų.

Savarankiškumas: neturiu paklusti visiems vaiko norams, nes susidurdamas su atsisakymu jis mokosi įveikti nedidelius nusivylimus. Tai sustiprina jo pasitikėjimą savimi ir didina jo savarankiškumą.

Pagarba: turiu pagrindą nepaisyti vaiko priešinimosi autoritetui jau nuo pat pradžių, nes dėl to vėliau jam bus lengviau palaikyti ryšius su kitais.

Vertybės: mano pareiga išmokyti vaiką atskirti gerą elseną nuo netinkamos, kad jis įgytų teisingą požiūrį į gyvenimą ir lengviau pripažintų elgesio visuomenėje taisykles.

Pastovumas ir nuoseklumas – visą laiką

Mes, visi tėvai, esame tokie pat. Visiems būna akimirkų, kai pavargstame tūkstantąjį kartą savo vaikui kartoti, jog viena ar kita mums yra nepriimtina, jog jis neturėtų taip elgtis ar šiaip reikalauti… Tuomet nesame apsaugoti nuo „mažos klaidelės“: užteks vienintelį kartą, norint išvengti konflikto, nusukti akis į šalį ar užsikimšti ausis. Tokį savo „apsirikimą“ galime teisinti tuo, kad neįmanoma būti tobulais tėvais. Tačiau supraskite – jūsų elgesio būdo pastovumas ir nuoseklumas yra dvi didžiulės vertybės kuriant gerą šeimos atmosferą. Jei to stigs, mažosiose galvelėse gali įsivyrauti chaosas ir teks iš naujo kalbėtis apie daugelį dalykų.

Pastovumas yra naudingas

Net sumaniai parengtas netinkamo elgesio taisymo planas turės poveikį tik tada, jei visada bus taikomas vienodai. Tik tuomet rezultatai bus teigiami ir ilgalaikiai. Jei kartkartėmis nusileisite, vaikas pradės manyti, kad netinkamas jo elgesys gali būti pateisinamas, ir užsimanys jį pakartoti.

Nuoseklumas yra būtinas

Kad taisyklės darytų poveikį, jos turi atitikti vaiko amžių. Ir kuo mažiau, tuo jos veiksmingesnės. Jūsų atsako tikslumas ir greitumas yra geriausias orientyras vaikui. Be to, niekada nepamirškite, kad jūs, tėvai, esate jam pavyzdys.

Keletas gairių

Nuo 1 iki 2 metų

  • Vaikas išreiškia savo asmenybę stengdamasis pats valdyti savo pasaulį.
  • Pajėgus suprasti „ne“, tačiau ne kaip nurodymą, o kaip raginimą veikti išvien.
  • Dar nėra toks subrendęs, kad gebėtų reaguoti į draudimus ar suprastų, kodėl suaugusieji pyksta, kai jis krečia išdaigas.

Nuo 2 iki 3 metų

Toliau kovoja siekdamas išreikšti save ir tapti nepriklausomesnis.

  • Daug kartų  patyręs nusivylimą dėl neišsipildžiusių norų, vaikas pradeda suvokti savo ribas, ir tai jį siutina.
  • gyvena dabarties akimirka, sunkiai įsimena ir pritaiko žodinius nurodymus draudimus, instrukcijas.

Nuo 3 iki 4 metų

  • Pradeda įgyti įpročių, nebegyvena vien dabarties akimirka.
  • Supranta draudimų priežastis.
  • Jo patirtis dar nedidelė, tad kol kas nelabai tiksliai skiria gėrį ir blogį.

Nuo 4 iki 5 metų

  • Jau pajėgus pripažinti tikrovę ir savo ribas.
  • Jam reikia pavyzdžio, kuriuo sekdamas pats galėtų tinkamai elgtis.
  • Jo impulsyvumas jam pačiam būna netikėtas. Vaikas yra egocentriškas ir mano esąs pasaulio centras.

Nuo 6 iki 7 metų

  • Tampa labai jautrus teisingumo suvokimui.
  • Ilgi pamokslai nedaro poveikio.
  • Vaikui patinka, kai pritariama geram jo elgesiui tai skatina jį ir toliau taip elgtis.
  • Darosi savikritiškas.

Nuo 8 iki 10 metų

  • Supranta, kaip savidrausmė padeda sumažinti nepageidautino elgesio apraiškas.
  • Pradeda geriau pažinti save, vadovautis sveiku protu, skirti savo teises ir pareigas.
  • Išmoksta prisiimti atsakomybę.

Ištrauka iš vaikų psichiatrės ir lavinamųjų žaidimų specialistės Madeleine Deny knygos „Tėvų autoritetas“.