Kalėdų gėlė arba puansetija

Puansetija tradiciškai laikoma kalėdiniu augalu ir yra perkama gruodžio mėnesį, tačiau tai nėra vienkartinis augaliukas, galintis puošti jūsų namus ilgą laiką, nes tai daugiametė gėlė. Tereikia ją tinkamai prižiūrėti.

Puansetija (Euphorbia pulcherrima), puošniausioji karpažolė, priklauso karpažolinių šeimai ir yra kilusi iš Meksikos. Savaime šie augalai ten ir auga – Meksikoje, Gvatemaloje, Floridoje. Puansetijų yra per 100 rūšių. Jos gali būti ne tik ryškiai raudonos, kaip mums įprasta, bet ir baltos, rožinės ar net ryškios fuksijos spalvos. Kaip ten bebūtų, populiariausia yra raudona puansetija, juk būtent ši spalva siejama su Kalėdomis.

Apie šią gėlę yra ir legenda. Mažas berniukas Pablo ėjo į bažnyčią pažiūrėti prakartėlės. Pakeliui prisiminė, kad Kūdikėliui Kristui neturi jokių dovanų. Tuomet pakelėje pastebėjo augančias žalias šakeles ir jų priskynė. Kiti vaikai labai šaipėsi iš tokio jo poelgio, tačiau kai Pablo šakeles padėjo į Kristaus ėdžias, kiekviena šakelė nusidažė briliantiniu raudoniu, jos dabar per Kalėdas ir puošia namus.

Vietiniai indėnai actekai šią gėlę vadino Cuetlaxochitl – odos gėlė. Jie šį augalą naudojo, išgaudami raudonus dažus bei kaip vaistą nuo karščiavimo. Dabar šiomis gėlėmis per Kalėdas puošiami namai, bažnyčios, biurai visame pasaulyje. Jų galima įsigyti tiek gėlių parduotuvėse, tiek įprastuose prekybos centruose.

Puansetija tradiciškai žydi lapkričio – sausio mėnesiais. Jei patys rinksitės puansetiją, atkreipkite dėmesį į mažus gelsvus žiedelius pačiame viduryje: jei jie neprasiskleidę, raudoni pažiedlapiai išsilaikys apie pustrečio mėnesio, o jei pilnai išsiskleidę – kur kas trumpiau.

Priežiūra

Šviesa. Puansetija mėgsta šilumą ir šviesą, bet ne tiesioginius saulės spindulius. Paieškokite jai šviesios, ramios, apsaugotos nuo skersvėjų kertelės.

Laistymas. Puansetiją laistykite šiltu (18–200 C), minkštu vandeniu. Kai pradžiūna substratas, įpilkite vandens į padėkliuką. Būtina nuolatos drėkinti orą, nes jei oras per sausas, gėlė ima mesti lapus. Tačiau nepersistenkite, jei oras pernelyg drėgnas ir jei žemė per drėgna, ima pūti augalo šaknys, jis ima mesti lapus ir greitai gali žūti.

Temperatūra. Kadangi puansetija yra atkeliavusi iš pietų, mėgsta šilumą ir drėgmę. Geriausia aplinka šiai gėlei – 15 – 200 C. Vėsioje patalpoje puansetijos šakos nusvyra, ji pradeda mesti lapus. Šiai gėlytei taip pat nepatinka dideli temperatūros svyravimai.

Žemė. Geriausiai puansetijai tinka durpinis substratas. Jis turi būti drėgnas, bet nepermirkęs. Žemė turi būti puri, laidi vandeniui. Netinka labai derlinga ir lengva žemė, nes tuomet puansetija vešliai auga, bet menkai žydi.

Tręšimas. Nuo lapkričio mėnesio puansetijos nebetręšiamos, todėl papildomu tręšimu švenčių periodu jums rūpintis nebereikės. Tręšti pradėkite kovą.

Puansetijai numetus lapus, daugelis klaidingai pagalvoja, jog ši gėlė vienkartinė ir ją išmeta. Tačiau tai klaidinga nuomonė. Reikėtų pasitelkti kantrybę, surasti gėlei vėsesnę vietą (12–15 oC) ir ten ją laikyti 2 – 3 mėnesius. Tai puansetijos ramybės periodas. Kovo mėnesį augalas apkerpamas, persodinamas į durpinį substratą, palaistomas, pernešamas į šiltą, šviesią vietą ir pradedamas tręšti. Jei gerai pasirūpinsite, trumpėjant dienoms, vėlų rudenį, puansetija jus pradžiugins raudonais lapais.