Gyvieji akmenys – litopai (lithops)

Neretai pas mane ateinančios viešnios keistai žiūri į ant palangės įkurdintą vazonėlį su virš jo pritaisyta lempa. Užmetusios akį, vienos galvoja, kad tai keistas terariumas, kitos, kad šildau akmenukus neaišku kam. Iš tiesų - tai mano kambariniai augaliukai litopai, dar vadinami gyvaisiais akmenimis paprasčiausiai dėl to, kad savo išvaizda labai į juos panašūs.

Litopai, vieni iš taip vadinamųjų gyvųjų akmenų, yra sukulentai, priklausantys pluoštagėlinių šeimai. Pastaruoju metu vis labiau populiarėjantys, bet ir keliantys nemažai iššūkių gėlininkui mėgėjui. Esminis dalykas, kurį turi suprasti pradedantis litopų augintojas – kad tai nėra gėlė, kurią laistom remdamiesi principu: išdžiūvo - paliejau. Sėkmingam auginimui reikia išmanyti laistymo/nelaistymo ciklą, o jo nepaisymas gali tapti augalo nunykimo priežastimi.

Gyvųjų akmenų litopų priežiūra

Žemė: Internetiniuose gėlių auginimo puslapiuose galima rasti tokių litopsams rekomenduojamų žemių mišinių:

1. Molinga žemė : rupus smėlis : pemza (2:1;:1)

2. Humusas : kokoso pluoštas : ceolitas : vermikulitas (2:2:1:1)

3. Žemės : rupus smėlis (1:2)

4. Rupus smėlis : humusas : keramzitas (perlitas) - (5:3:2)

Šviesa: geriausiai litopsai jaučiasi labai šviesioje vietoje. Esant nepakankamai šviesos, litopsams ištysta, praranda ne tik savo formą, bet ir spalvas. Nepasitikint lietuviška saule ar neturint tinkamos palangės, galima naudoti flora lempas, kurių galima įsigyti didesnėse statybinių ir buities prekių parduotuvėse. Labai patogu naudoti laikmatį – kuris automatiškai įjungia/išjungia šviesą.

Šviesos kiekis reikalingas ne vienodas per metus. Lentelėje matyti, kiek valandų šviesos ir kiek valandų tamsos per parą augalams reiktų suteikti, ir kaip tas santykis skiriasi:

Mėnuo: Šviesa / Tamsa (val.)

Sausis: 11 / 13

Vasaris: 12 / 12

Kovas: 13 / 11

Balandis: 14 / 10

Gegužė: 15 / 9

Birželis: 16 / 8

Liepa: 15 / 9

Rugpjūtis: 14 / 10

Rugsėjis: 13 / 11

Spalis: 12 / 12

Lapkritis: 11 / 13

Gruodis: 10 / 14

Laistymas:

Litopus laistome minkštu vandeniu. Tręšti jų paprastai nerekomenduojama.

1. Žiema. Nelaistom, ramybės periodas. Atminkite, kad litopsų laistymas nuo lapkričio iki kovo yra jų vystymo ciklo sumaišymo priežastis ir augalas gali net numirti. Skirtingai nei kiti sukulentai, litopsai auga visus metus. Su žiemos atėjimu prasideda naujas ciklas: iš pradžių to nesimato - tarp senų lapų vystosi nauji, pasislėpę giliai žemėje. Jie naudoja vandenį iš pernykščių lapų, kurie pamažu prasiskleidžia ir nudžiūsta. Pavasarį iš jų lieka tik sausi likučiai.

Kadangi litopsai neturi ramybės periodo, nereikia jų laikyti žiemą vėsiai.

2. Pavasaris. Pavasaris ateina tada, kai nudžiūna senieji „lapai“, o tai labai priklauso nuo rūšies. Pradedam laistyti. Laistome kas 10-15 dienų (priklausomai nuo vazono dydžio). Augalai turi gauti daugiausiai vandens nuo to laiko, kai numeta senus lapus iki tol, kai ruošiasi žydėti.

3. Vasara. Birželio mėn. beveik arba visai neliejame. Tiktai esant labai karštai vasarai, galima augalėlius truputį palieti (ypač jeigu pradeda raukšlėtis), kad turėtų pakankamą vandens kiekį suformuoti žiedų pumpurus.

4. Vėlai vasarą ir anksti rudenį, o kartais tiktai gruodį (priklauso nuo augalo rūšies, oro ir sąlygų ant palangės) tarpe tarp lapų pasirodo žiedai. Žydi maždaug 3-5 metukų augalai. Žydėjimo periodu augalą laistom. Vandens pilam gausiai, bet tarp liejimų leidžiam žemei išdžiūti. Peržydėjus/ vėlyvą rudenį lieti nustojam.

Tai bendros gairės. Visi „metų laikai"/sezonai gali slankioti priklausomai nuo turimų rūšių ir augalų „elgesio“.

Šiame vaizdo siužete kviečiame pasigrožėti įvairiausiais auginamais gyvaisiais akmenimis - litopais.