Miegas kartu su vaiku

Miegojimas su vaiku

Miegoti su mažyliu vienoje lovoje nuo senų senovės buvo labai normalu. Dėl daugelio priežasčių ir esant skirtingoms aplinkybėms. Šiais laikais „normalu“ remiasi kiek kitais kriterijais. O kas labiau tink mamai ir vaikui?

Kodėl mama nori miegoti kartu su kūdikiu?

Atsakymas labai paprastas. Nes tik šalia kūdikio mama jaučiasi rami. Nes taip mamai patogiau žindyti kūdikį pagal poreikį. Ypač kai kalbame apie naktį. Puikiai prisimenu save, kai pirmąją naktį nesudėjau akių ir vis žiūrėjau, ar mano ką tik gimęs stebuklėlis kvėpuoja. Pamaniau, kad po gimdymo važiuoja stogas. Bet dabar esu tikra, kad mano išgyvenimai buvo labai normalūs. Tapusi mama, intuityviai jaučiau, kad turiu kuo daugiau būti šalia savo kūdikio ir nepalikdavau jo vieno nė akimirkai kokius pirmus tris mėnesius. Taip garantavau sau ir vaikeliui ramybę, saugumo jausmą. Kadangi žindžiau, naktimis sūnus taip pat miegodavo kartu. Tokie gyvenimo su vaiku įpročiai yra labai natūralūs. Todėl labai normalūs. Jie slypi kiekvienos moters prigimtyje. Kiekviena mama turi savyje programą, instaliuotą evoliucijos: žindyti vaiką pagal poreikį, būti visuomet šalia gimusio kūdikio, o ypač naktį, ir taip išgelbėti žmoniją nuo išnykimo. Mamai tai užtikrina vidinį komfortą. Vaikui, gyvenančiam pagal tokią natūralią programą, yra labai gerai: jis jaučiasi saugus, ramiai miega naktį, gauna daug kūniško kontakto su mama, kuris jam yra gyvybiškai svarbus. Net jei mes gyvename nebe olose ir už kampo mūsų netyko hienos ar tigrai.

Kodėl mama su kūdikiu kartu miega vis rečiau?

Mes gyvename visuomenėje, kuri pateikia tam tikrus uždavinius šių laikų mamai ir vaikui. Vienas iš jų – kuo anksčiau palikti vaiką vieną, o dar geriau – savo kambaryje. Kam nuo to geriau? Kitiems, tik ne mamai ir vaikui. Visų pirma apie tuos kitus. Kai vaikelis miega atskirai nuo mamos, jam reikia lovelės, jam reikia kokio mielo žaislo, su kuriuo galėtų naktimis miegoti, jam reikia muzikinės karuselės, dainuojančios lopšinę, jam reikia švytinčių naktimis lubose žvaigždelių, avyčių ir mėnulio. Jam net gi reikia atskiro kambario. Vaikui reikia visko daug, kad tik jis ramiai užmigtų, kad tik jam būtų geriau. Bet ar tikrai? Iš kur tokios žinios? O gal kas nors apklausė dar nekalbančius kūdikius? Tikrai ne! Visa tai susiję su tam tikrų prekių ir paslaugų vartojimu. Tai tik biznis ir nieko daugiau. Realiai vaikui ir jo saugumui bei ramiam miegui reikia vieno jį globojančio suaugusiojo. Jam reikia tik mamos, pageidautina – žindančios. Ir visai nesvarbu, ar mama miegos su vaiku prabangiuose apartamentuose, ar akmeninėje oloje. Jei kalbam apie mamą ir vaiką, tai jų gerovei reikia kūniško ryšio, nes tai vienas iš mamystės džiaugsmų, suteikiančių malonumo abiem pusėm. Ir to nereikia nei gėdytis, nei vengti. Žindyti vaiką, jaustis ramia, miegoti ramiai, patenkinti vaiko poreikį būti šalia jo svarbiausio žmogaus ir patenkinti savo poreikį būti šalia vaiko – tai nepakartojama mamystės patirtis, daranti vaiką ir mamą laimingais ir artimais visam gyvenimui.

Kur dėtis naktį vaiko tėčiui?

Dar vienas šiuolaikinis uždavinys šeimai – kuo greičiau po vaiko gimimo vėl pradėti gyventi vyro ir žmonos privatų gyvenimą. Kaip jis atrodo? Miegoti dviese, pageidautina atskirame kambaryje, kur nors išeiti be vaiko, atostogauti be vaiko ir pan. Žmonės kalba, kad negalima pratinti vaiko užmigti žindant. O dar baisiau yra pripratinti vaiką miegoti kartu. Man kyla paprastas klausimas: o prie ko mes pratiname vaiką jį migdydami žindant ir miegodami kartu? Nes jei tai kažkas blogo, tai kodėl mes nebijome pripratinti savo vyrų prie to kažko miegodami su jais kartu? O gal praėjus nuo santuokos pradžios 6 mėnesiams reikėtų pradėti miegoti atskirai? Normaliu atveju moteris su vyru vienoje lovoje miega ne dėl sekso. Nes tuo užsiimti galima ir ne lovoje. Įsikniaubti į mylimą žmogų, pajusti jo artumą ir šilumą yra neapsakomai gera ir saugu. Miegojimas kartu yra tam tikra artumo ir priklausomybės vienas kitam išraiška. Kadangi mūsų vaikai paprastai yra kilę iš tos pačios žemės, o ne iš marso ar veneros, tai visai nieko keisto, kad jie taip pat nori miegoti kartu bent su vienu mylimu suaugusiu. Nieko nenormalaus tame nėra. Todėl turintiems vieną vaiką yra puiki išeitis – didelė šeimyninė lova, kai tėtis, mama ir vaikelis miega kartu. Jei turite daugiau vaikų, naktimis mamytė miegot turėtų su žindomu vaikeliu, o tėvelis – su vyresniu. Ypač jei jis prašytųsi į lovą pas mamą.

Kaip ilgai reikia miegoti kartu?

Kai laukiausi, planavau savo vaikelį migdyti atskiroje lovoje. Nebuvau tikra, nuo kurio mėnesio pradėsiu migdyti vaiką atskirai, bet tokių planų tikrai turėjau. Po pirmųjų savo mamystės mėnesių nuomonę pakeičiau. Supratau, kad ramiausias miegas ir man, ir vaikui yra tuomet, kai miegame kartu. Žindžiau vaiką pagal jo poreikį, todėl miegojimas kartu naktimis prisidėjo prie natūralaus maitinimo palaikymo. Žindymo kursuose išgirdau „auksinį“ patarimą. Žindymą nutraukti rekomenduojama tuomet, kai galima su vaiku susitarti, jei dar pats vaikas neatsisakė pieno. Taip elgtis reikėtų ir pratinant vaiką miegoti atskirai nuo mamos ar tėvų, jei dar pats vaikas nepageidavo turėti savo lovos. Taigi konkretaus amžiaus, nuo kada vaikelis turėtų miegoti atskirai, nėra. Viskas priklauso nuo šeimyninės situacijos, tėvų ir vaiko. Svarbiausia, kad tai nebūtų skausmingas patyrimas nei vaikeliui, nei mamai, nei kitiems šeimos nariams. Ir dar prisiminkime: normaliu atveju su vaiko amžiumi poreikis vaikui miegoti kartu su mama retėja ir galiausiai išnyksta. O tam tikrame vaiko amžiuje mes turėtumėm sumokėti visai ne mažą pinigų sumą, kad jis vėl miegotų kartu su mumis.

Mitai apie miegojimą kartu

1 mitas: miegojimas kartu su tėvais sąlygoja vaikų nemigą. Šis teiginys yra paneigtas moksliniais tyrimais. Nustatyta, kad vaikai, kurie miega kartu su tėvais, mažiau protestuoja prieš ėjimą miegoti ir patiria mažiau sunkumų, susijusių su miegu. Nuo sūnaus gimimo miegu kartu su juo ir per pustrečių metų dar nepatyriau, ką reiškia blogas vaiko miegas ar nenoras eiti miegoti. Specialistai teigia, kad vaikų neramus miegas ankstyvojoje vaikystėje dažnai būna susijęs su tėvų noru, kad vaikai miegotų atskirai. Jei man kas nors lieptų miegoti parke ant suoliuko, tikrai stebėtų „miego sutrikimą“. Miegodama patogioje lovoje galiu pademonstruoti ypač gerus miegojimo įpročius. Grąžinkite vaikams, miegantiems neramiai naktį, mamas ir pamatysite, kaip ramiai jie moka miegoti.

2 mitas: miegojimas kartu sąlygoja staigią kūdikių mirtį. Šis teiginys nėra patvirtintas jokiais moksliniais tyrimais. Taip jau yra, kad per pirmus dvylika gyvenimo mėnesių kai kurie kūdikiai miršta. Ir nesvarbu, ar jie miega kartu su tėvais, ar atskirai. Specialistai nustatė tam tikrus tokios staigios kūdikių mirties rizikos mažinimo būdus. Per pirmus šešis vaiko gyvenimo mėnesius nerekomenduojama jo palikti vieno miegoti atskiroje patalpoje. Taigi miegojimas kartu su kūdikiu yra vienas iš apsauginių faktorių. Kai kurios mamos bijo prispausti savo kūdikį pačios miegodamos. Tai yra visiškai neįmanoma, jei tik mama nėra apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų svaigalų.

Natūralus miegojimo menas

Ar kas nors skaitėte knygą, kurioje būtų aprašytas būdas, kaip migdyti vaiką kartu vienoje lovoje? Kad netyčia nemiegotumėm su vaiku kartu kažkaip netinkamai.Ar kas nors kur nors matėte instrukcijas, pagal kurias turėtumėme dainuoti lopšines tam tikrą laiką? Kad netyčia nebūtų per daug. Ar kuriai nors mamai reikia kūdikio sūpavimo pamokų? Kad netyčia nepripratintumėm savo vaikelio prie to gėrio. Į visus klausimus galima drąsiai atsakyti – NE. Nes miegojimas kartu su vaiku, jo sūpavimas, niūniavimas jam yra taip natūralu kaip kvėpuoti. O mes kvėpuoti mokame be jokių papildomų pamokų. Kuo labiau tolstame nuo natūralių dalykų, tuo daugiau reikia mokymų. Kūdikis ir be pamokų puikiai miega su mama. Nes tai natūralu. Tačiau išmokyti jį miegoti be mamos yra labai sudėtinga. Mokydami to, įsiveliame į kovą su prigimtiniais vaiko poreikiais į ramų, saugų miegą. Normaliu atveju vaikai yra atkaklūs ir iš paskutiniųjų kovoja dėl savo išlikimo. Todėl tokia kova visada bus žiauri.

Nesigirkite, kad jūsų kūdikis užmiega vienas

Kalbant apie miegojimo atskirai išmokimo rezultatus, nekyla abejonių, kad toks išmokimas vėliau niekur nebus pritaikomas. Vaikai atskirai miegoti mokomi tik suaugusiųjų patogumui. Tokių pamokų vaikui nereikia. Mokydami miegoti savo mažylį atskirai nedarote jam jokios paslaugos. Jūs prašote jo paslaugos. Todėl būkite savo vaikams dėkingi.

Mokydami kūdikį miegoti atskirai, sukuriame problemą. Ne nemigos, o baisesnę: neleidžiame kūdikiui patenkinti jo esminio poreikio patirti kūnišką kontaktą su mama ar kitu artimu žmogumi. Kiekvienas mažius nuo to kenčia. Net jei vaikelis prisitaiko ir nebeverkia. Yra tėvų, kurie savo mažylius specialiai migdo vienus kitame kambaryje. Kai vaikas po tokių mokymų nebeverkia, tėvai galvoja, kad vaikui viskas gerai ir jis patenkintas vienas užmiega. Tačiau retas susimąsto, kad vaikai nėra kvaili: jei tėvai demonstruoja savo atkaklumą, mokydami vaiką miegoti „normaliai“, t.y. atskirai nuo tėvų, o vaiko verkimas rezultatų neduoda, t.y. vaikas vis tiek paliekamas vienas, tai vaikas tiesiog liaujasi verkti. Bet toliau sau tyliai kenčia. Jau galintys vaikščioti vaikai, kurie dar nepasiruošę miegoti atskirai, patys ateina į tėvų lovą ir užmiega saldžiausiu pasaulyje miegu. Kuriam nors tėvui ar mamai neramu, kai jų mažyliai naktį yra šalia jų? Dažniausiai kalbame apie tam tikrus miegojimo nepatogumus, kurie yra išsprendžiami be žalos vaikui. Linkiu būti ne žiauriais, o kūrybiškais.

Įvertinkite specialistų rekomendacijas

Vienos televizijos laidos metu išgirdau gydytojo rekomendaciją jaunoms mamytėms: nuo šešto gyvenimo mėnesio pradėkite migdyti vaiką jo lovelėje; ji tokia jauki, todėl vaikutis jausis taip, kaip mamos įsčiose ar šalia jos. Gerbiami gydytojai, atminkite, kad Jūsų žodis yra labai svarus. Ypač nepatyrusioms, pasimetusioms mamoms. Iš tiesų tokia rekomendacija – tikras melas. Nes mamos įsčių ar jos artumo niekada neatstos medinė lovelė su grotomis. Nes tuomet galima būtų teigti, kad guminis vyras gali atstoti mylimą partnerį. Tokia rekomendacija yra tik gražių lovelių reklama. Ir kodėl migdyti atskirai vaikelį reikia nuo šešto mėnesio? Kodėl ne nuo penkto, arba ne nuo septinto mėnesio? O gal yra kokių įrodymų apie miegojimo kartu nuo šešto mėnesio žalą? Kodėl pliušinis miego draugas keturmečiui vaikui yra nežalingas, o mama ar tėtis pašonėje naktį – tiesiog nenormalu? Ar tėvai nebijo, kad vaikas pripras prie pliuškio? O kaip marliukai, kuriais apsimėtę vaikai užmiega? Vaikai yra protingi sutvėrimai. Jie mamos stoką bando kompensuoti įvairiais kitais negyvais objektais. Psichologai teigia, kad toks įprotis artimą ryšį kompensuoti daiktais vėliau yra siejamas su įvairiomis priklausomybėmis. O pastarosios apsunkina suaugusiojo gyvenimą ne juokais.

Ko tik neprisigalvoja mamos

Miegoti naktimis kartu su žindomu vaiku yra ne tik labai normalu, bet ir labai patogu. Niekur nereikia keltis, nieko nereikia šildyti. Paprastai žindanti mama naktį miegą, todėl dieną ji būna pailsėjusi, mažiau suirzusi, geresnės nuotaikos ir laimingesnė. Mumyse tiek daug visokių prasimanymų, kad ne retai dar nepatyrusios mamos labai apsunkina savo gyvenimą. Jei mama nusprendė žindyti vaiką pagal jo poreikį, tai tikrai nereikia naktinio žindymo metu išlipti iš lovos, pasiimti vaikelį, atsisėsti ant kėdės, ir ne duok dieve, užmigti bemaitinant ir nuo tos kėdės nuvirsti. Mieganti kartu su vaiku ir žindanti mama neprivalo keltis ir šildyti vaikui pienelio, to neprivalo daryti ir tėtis. Todėl suaugę turi realią galimybę naktimis ilsėtis. Kai vaikas miega kartu su tėvais vienoje lovoje, nereikia mesti kauliukų, kuriam dabar eilė keltis ir eiti raminti naktį verkiančio kūdikio. O naktinis mamos šaukimas yra labai normalus reiškinys, nes vaikai ne taip greitai supranta, jog butuose jų tyko mažiau pavojų nei jų pirmtakų, gyvenančių olose. Tyrimais nustatyta, kad normaliu atveju kūdikiai miega su tėvais kartu daug ramiau nei miegodami atskirai. Žmonės kalba, kad kūdikiai neturėtų miegoti kartu su tėčiais, nes tai nehigieniška. Nurimkime: mes visi gyvename ne sterilioje aplinkoje ir kūdikis su tuo anksčiau ar vėliau susipažins. Kūdikiui reikia tik atskiros antklodėlės. Ir dar: kūdikiui iš tiesų pavojinga miegoti šalia rūkančių, girtų ar apsvaigusių nuo kitų medžiagų žmonių.

Tikrasis miegojimo kartu tabu

Jei jūsų mažylis savo noru miega atskirai, neprašykite jo vėl miegoti kartu su jumis. Taip dažnai elgiasi mamos, kurių vyrai dirba pamaininį darbą ar dažnai išvyksta darbo reikalais ir nenakvoja namuose. Vaikai neturi būti mamai vyro pakaitalas naktį. Šiuo atveju siūlau kokį mielą pliuškį. Jei dažnas dvimetis vietoj mamos lovoje turi pliuškį, tai suaugusi moteris turėtų išgyventi, ar ne?

Jei mažylis prabunda naktį, bet neverkia, nekalbinkite jo, nedekite šviesos. Jei vaikas sveikas, prabudimai nesikartoja nuolatos, tai tiesiog normalu. Toliau miegokite ramiai, vaikas užmigs taip pat. Jei mažylis prabunda naktį ir verkia, apkabinkite jį, paniūniuokite, normaliu atveju vaikai nurimsta. Tačiau jei vaikas buvo mokomas miegoti atskirai, prireiks laiko, kol naktinis miegas įgaus kitokį, normalų vaizdą. Vaikai po tokių mokymų gali jausti nesaugumą net savaitėmis. Nedemonstruokite savo nepasitenkinimo ir viskas susitvarkys.

Išbandykite miegą kartu su vaiku

Jei dėl tam tikrų priežasčių nemiegate su savo mažyliais kartu, pabandykite. Ypač tuomet, jei jūsų vaikai priešinasi ėjimui miegoti, prašo daug daug pasakų ir lopšinių, dažnai prabudinėja, o gal net ilgai ir gailiai verkia. Visos mamos siekia suteikti vaikams saugumo. Dvimečiui žodžiais neįrodysite, jog jis gali ramiai ir saugiai miegoti šalia esančiame kambaryje. Miegodami kartu su dvimečiu duosite jam tai, ko reikia, be jokių žodžių. Jums nereikia jokių pamokų, jei norėsite miegoti su savo vaiku. Tačiau norėdami išmokti miegoti atskirai, turėsite perskaityti ne vieną knygą, suskaičiuoti ne vieną minutę, užpildyti ne vieną lentelę. Baisiausia, kad išgirsite ne vieną gailų verksmą, kuris niekada nebus apsimestinis. Liūdniausia, kad neduosite vaikui jam labai svarbaus saugumo, kūniško ryšio be jokios rimtos priežasties. Išbandykite šį stebuklingą ir natūralų miegojimo būdą kartu su vaikais ir mėgaukitės savo mamyste bei tėvyste.

Parengė tėvų ir vaikų santykių psichologė Ramunė Želionienė. Psichologės R. Želionienės tinklaraštis Vaiko pasaulis