Knygų spinta
2010 m. Sausio 21 d.
Nors tavo akys jos nemato |
Komentarai: 3 |
Nors tavo akys jos nemato
Two Little Girls in Blue
Mary Higgins Clark
Iš anglų k. vertė Aurelija Kazbarienė
312 p., kietas virš.
15x24,2x3 cm
Alma littera, 2009
ISBN 9789955384557
Grįžę iš darbo vakarėlio, Margareta ir Stivas Froliai pasigenda dukrelių - dvynukių Ketės ir Kelės, ką tik atšventusių trečiąjį gimtadienį. Iškviesti policininkai Frolių namuose randa sąmonės netekusią mergaičių auklę ir žmogaus, pasirašiusio Fleitininku, laišką, kuriame už dvynukes reikalaujama aštuonių milijonų dolerių išpirkos.
Nors Froliai įvykdo visas sąlygas, automobilyje randamas nusižudęs grobikas, savižudžio laiškas ir tik viena dukrelė - Kelė. Laiške rašoma, kad antroji mergaitė mirė. Bet Kelė nuolat gauna telepatines žinutes nuo sesutės. Motina tiki Kelės žodžiais ir nepraranda vilties, kad antroji dukrelė vis dar gyva. Kelės įspėjimai darosi vis konkretesni, mergaitės žodžiais susidomi ir didžiausi skeptikai - bylą tiriantys policijos pareigūnai bei FTB...
Prasideda žūtbūtinės galbūt vis dar gyvos antrosios mergaitės ir jos grobikų paieškos...
Komentarai
M. H. Clark knygos patinka, nors jeigu skaitai bent dvi su nedidele pertrauka, iš karto pamatai siužeto šabloną. Tačiau graudi mažylių istorija taip įtraukė, kad knygą padėjau tiktai trečią valandą nakties, kai...baigiau:-) Netradicinis istorijos vingis buvo telepatinis sesučių ryšys, kas darė pasakojimą dar labiau paslaptingą.
Tik paėmus knygą į rankas, net ir žinodama, kad tai detektyvinis romanas, negalėjau patikėti į kokią šeimos dramą pateksiu, nes iš knygos viršelio už rankučių susiėmusių mergaičių nuotrauka labiau nuteikė gražiai šeimos idilei. Šiurpi šeimos drama, kai pagrobiamos trimetės dvynukės, taip įsuko į knygos puslapių vingius, kad ne kartą turėjau sau pasakyti – Stop... juk tai tik romanas. Tačiau žūtbūtinė kova dėl savo vaikų, jų gyvybių bei sveikatos, paslaptingas telepatinis dvynukių ryšys, pasiaukojantis FTB darbas, keli įtariamieji, tolygiai ir nuosekliai rutuliojama detektyvinė istorija prikaustė mano dėmesį net keletui dienų.
Kas paskatina panašiems poelgiams pagrobėjus? Ar tiktai pinigų troškimas, o gal senos šeimos dramos, išdavystės, pavydas, neišsipildę svajonės? Nerasime vieno ir vienintelio atsakymo į šį klausimą nei šioje knygoje, nei realiai įvykdytų vaikų pagrobėjų bylose. Norėtųsi tik vieno, kad tobulai autorės plunksnos atskleistas tėvų skausmas ir patirti išgyvenimai, liktų tik knygų puslapiuose ir aplenktų mūsų, mūsų artimųjų, pažįstamų ir nepažįstamų namus.
Knyga tiesiog puiki.
Siužetas tiesiog gniaužia kvapą. Neįmanoma atitraukti knygos nuo akių.
Pats keisčiausias dalykas (kuris man labai patiko) buvo tas,
kad net būdamos atskirai mergaitės turėjo mėlynes tose pačiose vietose.
nors viena buvo mušama, o kita - ne.
Dar buvo savotiški mergaičių vagys. Viskas buvo lyg ir nieko, tačiau vėliau vienas kitą pradėjo žudyti. Tai buvo įdomu.
Jei reiktų kritikuoti, tai pasakyti nieko negalėčiau. Tai tiesiog puiki knyga.
Skelbti naują komentarą