Knygų spinta
2009 m. gegužės 07 d.
Mergaitė ir kuosų medis |
Komentarai: 1 |
Riitta Jalonen
Mergaitė ir kuosų medis
„Mergaitė ir kuosų medis“ – nepaprastai meniška ir poetiška paveikslėlių knyga vaikams. Maža mergaitė, laukdama stotyje, kol mama nupirks bilietus į naują gyvenamąją vietą, stebinuo medžio pakylančias kuosas. Ji, kaip ir paukščių netekęs medis, žino, kas yra ilgesys. Netikėtai užplūsta šilti ir šmaikštūs prisiminimai apie tėtį... Kaip gera joti tėčiui ant sprando, suptis ant sunertų tėčio ir mamos rankų, kaip jauku miegoti su jais kartu, įsispraudus į šiltą viduriuką...Ši knyga subtiliai pasakoja apie tai, kad viskas yra šalia: šviesias dienas keičia pilkos, liūdesį – džiugesys.
Suomijoje 2004 metais „Mergaitė ir kuosų medis“ pelnė vieną reikšmingiausių nacionalinių vaikų literatūros apdovanojimų – „Finlandia Junior“ premiją.
Leidykla „Nieko rimto“
Komentarai
Šioje knygoje vidinio monologo forma aprašo vaiko vidinius išgyvenimus po tėčio mirties ir neišvengiamus pokyčius. Mergaitė stovi po dideliais medžiais geležinkelio stotyje ir laukia, kada mama nupirks traukinio bilietus į naują gyvenamą vietą.
Aš manau,kad ši mergaitė yra laiminga, turtinga dvasiškai, nes turi daug šiltų atsiminimų apie tėtį, kuris jos nuomone vis ją dar globoja, ją lanko: tai iš dangaus, tai iš gretimo namo balkono. Jai kartais atrodo, kad jis nuolat šalia ir šalia ne tik prisiminimų pagalba.
Manau, kad šios knygos pagalba, išmoksime branginti sau artimus žmones. Džiaugsimės tuo, ką turime. Ir suprasime,kad gyvenimas nestovi vietoje, jis kaip paukščiai ant medžių, tai atskrenda, tai nuskrenda. Viskas sensta, dėvisi, net „medžiai rūdija“, kuriuos „plauna lietus“. Išmoksime atsigulę ant pievos įžiūrėti debesyse avinėlius, katinukus, paukštelius, o gal net savo artimuosius, kurių dvasios mus globoja, juk „miršta tik kūnas, o dvasia persikelia į dangų“...
http://www.tindirindi.lt/blogas/gintare.p/sveciuojasi-desimtoji-meskute
Skelbti naują komentarą