Knygų spinta
2010 m. kovo 16 d.
Gyvatė keičia odą |
Komentarai: 3 |
Dalia Jazukevičiūtė
152 p., kietas virš.
Alma littera, 2010
ISBN 9789955385332
Sibilė, kadaise audringai gyvenusi žurnalistė ir poetė, daili moteris, dabar dienų dienas kiurkso lovoje. Apleistame dulkėtame bute ji kuria planus, kaip čia visus pasiuntus velniop ir kuo greičiau pasitraukus iš šio įgrisusio pasaulio.
Vieną dieną ji išsiropščia iš lovos ir iškeliauja ieškoti gimtadienio dovanos dukrai. Kai moteris netikėtai užklysta į mažą antikvarinių daiktų parduotuvėlę, jos gyvenimas pasikeičia. Sibilė tarsi gyvatė ima nertis iš senosios odos, savo senąją biografiją sugrūda į šiukšlių maišus ir viską pradeda iš naujo.
Ir vis dėlto romano pabaiga netikėta. Regis, į šiukšlyną nepavyko išmesti vienintelio dalyko - kadaise įsikaltos susinaikinimo programos. Pačiu netinkamiausiu metu negailestingai įsijungia likimo laikrodis, ir gyvenimo valandos ima tirpti.
Jeigu jūs irgi ilgitės idealios meilės, kokios, kaip teigiama, apskritai nebūna, tenurimsta jūsų širdis. Aš sugalvojau tokią meilę ir dabar ji jau yra. Juk mūsų mintys ir veiksmai, realybė ir vaizduotė šiame pasaulyje egzistuoja vienodomis teisėmis.
Dalia Jazukevičiūtė
Komentarai
Tai romanas apie stiprią moterį - rašytoją Sibilę, gyvenime daug ko mačiusią ir patyrusią. Apie moterį, sužinojusią, kad serga vėžiu ir tvirtai apsisprendusią bei numačiusią ko trokšta iš gyvenimo ir kaip nori jį baigti. Knygos pabaiga suteikė daug neigiamą ir niūrių emocijų, įnešė kažkokį netikrumo, gyvenimo nesaugumo jausmą bei supratimą, kad realybė ir vaizduotė mūsų kasdienybėje turi vienodas ir lygias teises, tačiau be neigiamų emocijų, knyga ne kartą privertė susimąstyti apie meilės vietą gyvenime, "nes meilė visada paguodžia ir suteikia jėgų. Net mirties akivaizdoje"...
Vis dėlto spręst apie knygą iš pirmųjų jos puslapių, klaidinga. O taip aš ir buvau nesprendusi. Iš tiesų romanas „Gyvatė keičia odą“ - tai savotiška pasaka, kurioje netrūksta tikros, nesumeluotos, besąlygiškos meilės. tik gaila, kad ši istorija su liūdna pabaiga... Manau D.Jazukevičiūtės romanai patrauklūs skaitytojams tuo, kad jų siužetai panašūs į daugelio iš mūsų gyvenimus, skaitytojams pažįstamos vietos, herojų problemos, rūpesčiai ir lūkesčiai. Kita vertus juose paslėpta paprasta ir kartu nepaprasta meilės istorija, kuri ir yra tas pagrindinis „cinkelis“, užkabinantis ir nepaleidžiantis tavęs paleisti knygos iš rankų visą vakarą...:-)
Sako, kad: kiekvienas žmogus tai angelas su vienu sparnu, todėl reikia surasti antrą angelą, kad kartu jie galėtų skristi...
Liūdna istorija su saulės spinduliukais. Artima tai, kad herojė gyvena Lietuvoje, minimi pažįstami Aušros vartai, bažnyčios, pagrindinė herojė susiduria su panašiomis problemomis, kaip ir nemažai kitų mūsų tautiečių. Kaip ir priklauso romane netrūksta romantikos, nors pabarstoma ir problemų trupinukų. Visumoje, labai didelio įspūdžio šis romanas nepadarė, ko nepasakysi apie kitą šios autorės romaną "Juodas kvadratas" - labai stiprus, gilus, sukrečiantis, rimtas.
Skelbti naują komentarą