Kūdikio pojūčiai gimdoje

Kūdikio pojūčiai gimdoje

Nauji tyrimai patvirtina tai, kuo mamos seniai tikėjo – kad kūdikiai gimdoje girdi, kas vyksta išorėje. Dar daugiau – yra įrodymų, kad kūdikiai gali jausti mamos emocijas. Amžių amžius dauguma kultūrų tikėjo, kad tarp mamos ir kūdikio egzistuoja emocinis ryšys, todėl būsimos mamos skatinamos turėti tik tyrų minčių.

Prieš 25 metus iškilo nauja psichologijos šaka – nėščiųjų psichologija. Naudodami naujas technologijas, psichologai atrado, kad tai, kuo anksčiau tikėta, yra tiesa. Kai mama yra laiminga, kūdikis taip pat laimingas, kai mama nerimauja, taip pat jaučiasi ir kūdikis.

1. Ką kūdikiai gimdoje girdi? Koncerte buvusios mamos teigia, kad kūdikiai gimdoje strykčioja, kai suskamba būgnai. Tiesą pasakius, bent jau 23 nėštumo savaitę kūdikio klausa išsivysčiusi pakankamai, kad jis galėtų reaguoti į išorinį triukšmą. Tyrėjai įsitikinę, kad nuo 6 nėštumo mėnesio kūdikis supranta, kas vyksta išorėje ir tai jam daro įtaką. Nuo 28 nėštumo savaičių kūdikio smegenys pakankamai subrendusios galvoti, tai yra viena priežasčių, kodėl 28 savaičių gimę kūdikiai gali išgyventi. Girdėdami roko muziką, kūdikiai dažnai spardosi, o grojant klasikinei muzikai, nurimsta. Atrasta, jog net 5 nėštumo mėnesių kūdikiai turi muzikinį skonį. Vieno tyrimo metu judrūs vaikai nurimdavo, išgirdę Vivaldžio muziką, ir vėl pradėdavo judėti, suskambus Bethovenui.

2. Garsas gali stimuliuoti 6 nėštumo mėnesių kūdikį. Studijos parodė, kad tokio amžiaus vaisius gali judinti savo kūną pagal mamos kalbos ritmą. Kūdikius gimdoje galima netgi išmokyti, kada spirti. Tyrėjai stimuliuodavo kūdikius spirti, išgirdus garsų triukšmą. Kai šie kūdikiai įprato spirti, reaguojant į triukšmą, tyrėjai padėdavo vibratorių ant mamų pilvų iš karto po triukšmo. Netrukus šie maži gudručiai išmoko spirti, pajutę tik vibravimą. Kitaip tariant, jie išmoko susieti garsą su jutimu.

3. Ką kūdikis gimdoje gali jausti? Kūdikis gimdoje gali ne tik reaguoti į garsus, bet ir jausti skonį bei matyti. Pasaldėjus vaisiaus vandenims, kūdikis pradės ryti juos dvigubai greičiau, kai vaisiaus vandenys rūgštesni, kūdikis ryja lėčiau. Net 4 nėštumo mėnesį kūdikis keičia veido išraišką, pasikeitus išorei. 5 nėštumo mėnesį kūdikis gali atsisukti, kai šviesa žybčioja į mamos pilvą.

4. Ką kūdikis gimdoje gali galvoti? Ar gali kūdikis dar gimdoje susidaryti požiūrį į gyvenimą? Nėštumo psichologai mano, kad taip. Jei taip, ar nėščios mamos mintys daro įtaką kūdikio emocijoms? Tyrėjai tiki, kad iš tiesų yra ryšys tarp to, ką galvoja mama, ir kaip jaučiasi kūdikis, o nuo 6 nėštumo mėnesių kūdikis gali jausti mamos emocijas per hormonus.

5. Emocijos ir ilgalaikis poveikis. Vienas iš kontraversiškiausių nėštumo tyrinėjimo aspektų yra ryšio tarp nėščios mamos emocijų ir vėlesnis vaiko asmenybės analizavimas. Ar susirūpinusi mama pagimdys neramų kūdikį? Tyrimai, siejantys mamos nuotaikas ir vaiko emocinę raidą, iš tiesų atskleidžia tokią tendenciją. Taip pat nustatyta, kad mamos, kurios nenorėjo nėštumo ir nejautė ryšio su kūdikiu, dažniau pagimdydavo emocinių problemų turinčius vaikus. Mamos, kurių nėštumai buvo ramesni, kurių kūdikiai buvo norimi ir mylimi, dažniau pagimdydavo emociškai sveikus vaikus. Tyrėjai mano, kad trumpalaikiai emociniai nusivylimai ir greitai išspręsti rūpesčiai, kurių pasitaiko turbūt visoms moterims nėštumo metu, nekenkia vaikui emociškai, tik dideli emociniai sukrėtimai ir nesibaigiantis stresas nėštumo metu gali sukelti vaikui emocinių problemų. Ypatingas stresas nėštumo metu netgi kelia fizinio kūdikio žalojimo riziką, kadangi tai siejama su padidėjusia neišnešioto gimdymo ir mažo kūdikio svorio rizika.

6. Streso hormonų poveikis. Kas galėtų sukelti šį ryšį tarp mamos minčių ir vaisiaus asmenybės raidos? Be abejo, mamos emocijos nepereina per placentą, tačiau jos hormonai – taip. Tyrėjai mano, kad stresą patirianti mama gamina daug streso hormono katecholamino, kuris veikia emocijas. Kai katecholamino paimama iš išgąsdinto gyvūno ir įšvirkščiama kitam, pastarasis taip pat reaguoja lyg išgąsdintas. Mokslininkai teoretizuoja, kad ši cheminė medžiaga kerta placentą ir „gąsdina“ besivystančią nervinę sistemą. Jei tai nutinka dažnai, vaisius pripranta jaustis nuolat streso būsenoje. Jo sistema pasiruošusi reaguoti į bet kokį stimulą. Kūdikiai, gimę su perkrauta ir galimai sutrikdyta nervine sistema, jautriau reaguoja į virškinimo problemas, kas vadinama diegliais.

7. Auginkite sveiką vaiką. Atsakomybė užtikrinti fizinę ir emocinę kūdikio sveikatą nėščiai mamai yra sunki našta, nes ji jau rūpinasi, kad kūdikis būtų saugus. Ji turi vengti ne tik nesveiko maisto bei užteršto oro, bet ir blogų minčių. Atsipalaiduokite. Imkitės priemonių atsikratyti įtampos, ilsėkitės, puoselėkite pozityvias emocijas, tačiau supraskite, kad susirūpinti reikia tik dėl tokių emocinių problemų, kurios yra rimtos ir tęsiasi visą nėštumą. Darykite viską, ką galite, kad kūdikis gautų geriausią emocinį startą. Atminkite, kad tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos nėštumo metu yra intensyvesnės. Atsikratykite streso greitai, pozityviu būdu, jei reikia, reikalaukite pagalbos darbe. Kalbėkitės su kūdikiu, dainuokite jam, dalinkitės geromis mintimis. Mažų mažiausiai taip jūsų nėštumas bus mielesnis jums.

Parengta pagal www.askdrsears.com publikacijas