Kūdikio lyties planavimas medikų akimis

Kūdikio lyties planavimas

Kai kam troškimas turėti tam tikros lyties kūdikį – tiesiog kaprizas. Tačiau tik reikia ateitį į pasaulį mergaitei vietoj trokšto berniuko – ir tėvai nebesupranta: ir kodėl jie taip norėjo sūnaus? Tačiau gyvenime būna atvejų, kai lyties klausimas – ne mamos ir tėčio kaprizas. Kai kurie rimti genetiniai susirgimai perduodami tik berniukams arba tik mergaitėms. Ar gali žmogus ir šiuolaikinė medicina gali laimėti prieš gamtą?

Užsienio medikai skeptiškai vertina tėvų pastangas sukonstruoti norimos lyties kūdikį. Rusų profesorius Valerijus Mstislavovičius Zdanovskis interviu žurnalui „Niania“ teigia: „Tikimybė, kad pasaulį išvys norimos lyties kūdikis gana didelė – 50 procentų. Tai yra – arba berniukas, arba mergaitė. Trečio varianto nėra. Todėl aš linkęs manyti, kad visais tais atvejais, kai tėvai laikosi „berniukiškos“ arba „mergaitiškos“ dietos, kai skaičiuoja apvaisinimo dieną, kreipiasi į žvaigždes, keičia lytinio gyvenimo intensyvumą ir galų gale gimsta norimos lyties vaikas, daugiausia būna paprasčiausias sutapimas. Mokslinių įrodymų tokių metodų veiksmingumui šiuo metu nėra, nors lyties planavimo klausimais mokslininkai domisi gana ilgai.“

JAV specialistai nėra tokie kategoriški, mat spermatozoidai su X chromosomomis lemia mergaitę, o su Y – berniuką. Kai kurios lyties pasirinkimo teorijos pagrįstos ovuliacija. Kodėl? Todėl, kad „berniukiški“ spermatozoidai su apvaliomis galvutėmis yra žymiai geresni plaukikai nei „mergaitiški“. Pastarieji yra nerangūs, kūgiškomis galvutėmis, tačiau gali ilgiau išgyventi.

Todėl ekspertai rekomenduoja, kad poros santykiautų 24 – 48 valandas prieš ovuliaciją, jei nori berniuko, nes Y spermatozoidai plaukia kiaušinėlio link pirmesni ir jį apvaisina. Jei poros santykiauja 3 ar daugiau dienų iki ovuliacijos, jos turi daugiau šansų turėti mergaitę, nes silpnesni Y spermatozoidai žūsta, todėl ovuliacijos metu X spermatozoidų kiekybiškai bus daugiau.

JAV ginekologijos specialisto daktaro Christopherio Cheno teigimu, viskas nėra taip paprasta, mat tikrojo ovuliacijos laiko neįmanoma tiksliai nustatyti, todėl poros, kurios bando šiuo metodu pastoti, planuodamos berniuką arba mergaitę, gali suklysti. Daktaras teigia, jog iš tiesų kai kurie gydytojai pateikia įvairius prietarus pacientams, kadangi jie nežalingi ir juose gali slypėti dalis tiesos. Jis remiasi Mėnulio vaisingumo ciklu – manoma, kad moterys yra vaisingos tam tikros mėnulio fazės metu.

VI praėjusio amžiaus dešimtmetyje čekų psichiatras daktaras Eugenas Jonas atrado, kad moters menstruacinis ciklas yra susijęs su Mėnulio ciklu – jos yra nuolat veikiamos traukos, jonizacijos ir Mėnulio elektromagnetinio lauko. Šios elektromagnetinės jėgos taip pat padeda vyro spermai geriau judėti tikslo link.

Tai tiesa, sako daktaras Ch. Chen, kadangi žinoma, kad sperma, kaip magnetas turi tam tikrą poliariškumo laipsnį. Spermatozoidai linkę judėti neigiamo poliaus link, nes jie turi teigiamą poliškumą. Taigi, pozicija tokiu atveju tampa esminiu faktoriumi – moteris turi atsisukti kryptimi šiaurė – pietai.

Tad vaiko, daktaro Ch. Chen manymu, lytis neturėtų labai jaudinti tėvų – šiuo metu vis daugėja sunkiai pastojančių porų, todėl jie turėtų labiau rūpintis, kaip apskritai pastoti.

Kita vertus, egzistuoja ir medicininių aplinkybių, kai tėvams svarbu turėti vienos ar kitos lyties kūdikį. Pasitaiko sunkių susirgimų, kurie genetiškai perduodami tik tam tikros lyties vaikams. Tai pavyzdžiui, hemofilija – kraujo kūnelių liga. Profesorius V. M. Zdanovskis pasakoja, jog nuo jos vienu metu išmirė karališkų šeimų vyrai Prancūzijoje ir Rusijoje. Ši mirtina liga perduodama tik berniukams, tačiau iš moteriškokios pusės. Tai yra, jei moteris turi šį geną, tačiau pati neserga hemofilija, tai jos giminėje pageidautinos tik mergaitės. Tiesa, būna atvejų, kai „blogasis“ paveldimumas kai kuriose kartose netikėtai ir, be abejo, laimei, nutrūksta. Dar viena liga – Diušeino miopatija. Jos atveju pažeidžiamos normalios raumenų sistemos galimybės. Dažniausiai ja taip pat serga berniukai.

Tokiais atvejais, genetikai teigia galintys padėti. Profesorius V. M. Zdanovskis sako, jog tokiu atveju atliekamas dirbtinis apvaisinimas – moters kiaušinėlis apvaisinamas laboratorinėmis sąlygomis. Atsiranda keletas embrionų, kurie įsodinami motinai į gimdą. Tuo metu, kol embrionai yra inkubatoriuje, jie tiriami, ar jis neturi genetinių susirgimų. Iš jo paimama viena ląstelė ir analizuojamas jos chromosomų rinkinys. Jas ištyrus, galima nustatyti ir būsimojo kūdikio lytį. Atlikus tokią analizę, įsodinami tik sveiki berniukų arba mergaičių embrionai.

Šiuo metu pasaulyje genetikos inžinerija sparčiai žengia į priekį, susidurdama ne tik su naujais atradimais ir pasiekimais, bet ir egzistenciniais klausimais, keliamais tiek pačių genetikų, tiek oponuojančių organizacijų, yapč Katalikų bažnyčios. Tai, be abejo, nuo kiekvieno požiūrio, įsitikinimų ir pasaulėžiūros priklausantis aspektas.