Kas vyksta nėštumo pradžioje

Kas vyksta nėštumo pradžioje?

Stebuklas įvyko: jumyse auga mažytis sutvėrimas. Gali būti, jūs pati dar nė neįtariate, tačiau visai greitai jūsų gyvenime prasidės kolosalios permainos. Sužinojote apie nėštumą, skraidote padebesiais, jaučiatės laimingiausia pasaulyje moteris. Tačiau netrunkate susimąstyti, apie būsimas permainas savo gyvenime. Kiek daug visko reikės pakeisti – juk nuo jūsų priklausys mažas žmogutis. Taip pat susimąstote ir apie tai, kas tuo palaimingu metu vyksta jūsų kūne. Tad kas gi vis dėlto vyksta?..

Pirmieji nėštumo šaukliai

Dažniausiai apie nėštumą praneša vėluojančios mėnesinės. Kita vertus, kai kada mėnesinės vėluoti gali ir dėl kitų aplinkybių, kaip pavyzdžiui, stresas, klimato permainos ir taip toliau. Jei mėnesinės vėluoja jau keletą dienų, galima pasinaudoti buitiniu nėštumo testu. Tokių testų esmė ta, kad nėštumo metu moters organizmas gamina tam tikrą hormoną, kurį aptikęs testas, praneša džiugią žinią. Hormonų kiekis rytiniame ir vakariniame šlapime skiriasi, dažniausiai nėštumo testus patariama daryti ryte, nes reikiamo hormono kiekis šlapime tuomet būna didžiausias. Apie nėštumą galima spręsti ir iš tokių požymių, kaip krūtų pabrinkimas jau pirmosiomis savaitėmis, nuotaikų kaita, apetitas ir panašiai.

Tas nematomas šou

O organizme tuo metu vyksta audringi, pilni dramatizmo procesai. Praėjus parai po apvaisinimo, įgavęs jėgų ir energijos, apvaisintas kiaušinėlis (zigota) pradeda dalintis: iš pradžių tai dvi dukterinės ląstelės, toliau 4, 8, 16… Kiekvieną parą jų skaičius padvigubėja. Besidalinanti kiaušialąstė juda kiaušintakiu, besistengdama pasiekti savo kelionės tikslą – patekti į gimdą ir jaukiai čia įsikurti. Septintąją dieną kelionė baigiasi: apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos gleivinės, grimzdamas vis giliau ir giliau. Šis procesas vadinamas implantacija.

Pirmas kritinis periodas

Jis prasideda nuo septintosios nėštumo dienos ir tęsiasi savaitę – dvi, kol apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šiuo ankstyvu laikotarpiu mamos organizmas gali nepriimti kiaušinėlio, jei implantacija dėl kokių nors priežasčių nepavyks. Tai gali įvykti, pavyzdžiui, dėl stipraus streso, sunkių fizinių apkrovimų, kai kurių vaistų vartojimo, genetinės vaisiaus anomalijos ir taip toliau.

Kaip vynuogės kauliukas

Jei implantacija praėjo sėkmingai, mažytis embrionas pradeda greitai augti. Vaisius padengtas daugybe žiuželių, klimpstant į mamos gimdą, jie iš mamos kraujo ima būtinas būsimam mažyliui maistingąsias medžiagas. Toliau plaukeliai liks tik toje vaisiaus pusėje, kuri sulips su mamos gimdos sienele. Taip išsivysto placenta. Tai svarbiausias organas, kuris tuo pat metu priklauso ir vaisiui, ir mamai.

Per placentą vaisius gauna maistingąsias medžiagas ir deguonį, atsikrato savo organizmo pagamintais produktais. Be to, šis organas teikia imuninę apsaugą, praleisdamas mamos antikūnus kūdikiui. Ir galiausiai, placenta sintetina hormonus.

Tuo metu formuojasi užuomazgos, iš kurių vystysis visi kūdikio organai ir audiniai – nervų sistema, juslės organų ląstelės, oda, plaukai, nagai, širdis, vidaus organai, kaulai ir kiti organai.

Kol kas būsimas naujagimis ne didesnis už vynuogės kauliuką, tačiau jau antrąją savaitę pradeda formuotis širdutė. Pirmojo mėnesio pabaigoje susiformuoja nervinis vamzdelis, pradeda formuotis pagrindiniai vidaus organai, jį supa vaisiaus vandenys. Taigi, būsimajam kūdikiui sukurtos visos sąlygos, kad jis normaliai vystytųsi ir augtų.

Kas nerizikuoja, nelaimi

Nėštumo pradžioje, kai užsimezga gyvybiškai svarbūs organai, itin grėsmingas vaikui yra raudoniukės virusas, kuris pakenkia vaisiaus širdutei, regos ir klausos organams. Todėl jei nesirgote raudoniuke, kaip įmanoma anksčiau reikia ištirti kraują, ar jame yra raudoniukės antikūnų. Jei paaiškėja, kad imuniteto raudoniukei neturite, tai geriau nebendrauti su vaikais, kurie ja nesirgo. Ypač būkite atsargi pavasarį ir rudenį, nes tada infekcija aktyvesnė.

Sunkius būsimojo kūdikio vystymosi sutrikimus gali iššaukti infekciniai susirgimai, perduodami lytiniu būdu (chlamidiozė, mikoplazmozė), o taip pat tokios infekcijos, kaip taksoplazma, herpeso bei citomegalo virusai.

Jei imunitetas nenusilpęs, organizmas šiuos virusus nuslopina. Norėdama būti saugi, išsitirkite dėl šių virusų. Geriausia – iki nėštumo. Nežinojote arba nespėjote? Tad neatidėliokite dabar. Nesklandumų profilaktikos tikslais, norėdamas sustiprinti jūsų imunitetą, gydytojas gali paskirti specialią terapiją.