Kambarinis papartis

Kambarinis papartis

Kambariniai paparčiai (nephrolepis) atsparūs ir ne itin reiklūs augalai. Kilę iš tropinių Azijos, Amerikos, Australijos vietų paparčiai mėgsta drėgmę ir drėgną orą. Priklauso paparčių (filicopsida) šeimai.

Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių neparos – pumpuras ir lepis – žvynai, pagal dangos formą. Selekcinis šių augalų darbas vyksta jau daugiau nei 200 metų, todėl šiandien yra tokių jų rūšių, kurios puikiai gyvena kambario sąlygomis. Kambariniai paparčiai paprastai būna dviejų rūšių – ilgalapis inkstpapartis (nephrolepis exaltata) bei širdžialapis inkstpapartis (nephrolepis cordifolia). Ilgalapis inkstpapartis – tai papartis su ilgais, lanku išlinkusiais lapais, svyrančiais žemyn. Širdžialapis inkstpapartis skiriasi lapų išvaizda – jie širdelės formos.

Kambarinis papartis

Kambarinio paparčio priežiūra

Vieta. Šie augalai atsparūs, nereiklūs šviesai, kenčia nuo tiesioginių saulės spindulių. Vasarą pageidautina išnešti į gryną orą. Gerai jaučiasi ant šiaurinės pusės palangės, kai oro temperatūra 15 – 17 laipsnių C. Žiemą temperatūra neturėtų nukristi žemiau nei 14 laipsnių C. Galima laikyti šalia televizoriaus, nes jam naudingas spinduliavimas.

Šviesa. Pusšešėlis.

Laistymas. Laistykite gausiai, žiemą – saikingai. Laistykite minkštu vandeniu. Nemėgsta sausos žemės, todėl neleiskite jai išdžiūti. Tačiau taip pat augalui kenkia užsistovėjęs vanduo.

Oro drėgmė. Mėgsta ypač drėgną orą. Augalą reikia reguliariai purkšti, nes geriausiai auga, kai yra drėgna. Nuo sauso oro lapų galiukai pradeda ruduoti.

Tręšimas. Nuo pavasario iki rudens tręškite kas porą savaičių mineralinės ir organinėmis trąšomis pakaitomis.

Dauginimas. Paparčiai dauginami kerais, ūgliais. Dauguma paparčių rūšių nevaisingi, o jei ir subrandina sporas, neperduoda motininio augalo selekcinių savybių. Todėl paparčiai dauginami, dalijant motininio augalo kerus, persodinant ir jaunais ūgliais, susiformuojantis ant ūsų galų. Jaunų ūglių negalima tręšti, kol jie visiškai neįsišaknija. Išleistą ūglį prispauskite prie žemės ir šiek tiek užberkite ant jo, kad įsišaknytų. Tai darykite periodiškai, kol išaugs 3 – 4 lapeliai. Tuomet daigą galite sodinti į atskirą vazoną.

Persodinimas. Persodinami kasmet arba kas antri metai pavasarį į lengvą žemę. Geriausia durpinė žemė, purus kompostas ir jų mišiniai. Visai netinka sunki molinga žemė iš daržo.

Galimi sunkumai. Rudi taškeliai ar juostelės apatinėje lapelių pusėje sporų brandinimo metu, gelstantys lapeliai, ruduojantis lapų galiukai, neauga nauji lapai – pernelyg sausas oras. Balkšvas lapų atspalvis, nudegimo žymės ant lapų paviršiaus – pernelyg ryški saulės šviesa. Balkšvi lapai, vangiai auga – nepakanka maisto medžiagų. Apmiršta lapai – sausas oras, perdžiūvusios šaknys.

Naudingos savybės. Papartis padeda pagerinti imunitetą. Paparčiui būtina daug energijos. Stovėdamas šalia televizoriaus, papartis sugeria elektromagnetinius spindulius. Stovėdamas ne itin geros žmogui energijos zonoje, papartis sugeria dalį jos.