Kaip užmigdyti dvimetį?

Kaip užmigdyti dvimetį vaiką?

Jei jūs esate kaip ir dauguma tėvų, greičiausiai šis scenarijus jums gerai žinomas: jūs vakare guldote savo dvimetį, apkabinate, pabučiuojate ir palinkite jam saldžių sapnų. Buvo ilga diena, bet vis dar laukia neplauti indai, nelygintų skalbinių krūva ar kiti buities darbai, o jūs dar neturėjote laiko ištiesti savo kojas ir pasimėgauti brangiu laisvalaikiu su savo antrąja puse. Užuot tai dariusi, visą likusį vakarą jūs lakstote į vaiko miegamąjį ir atgal, bandydama jį užmigdyti. „Atrodo, kad visko jam prireikia būtent dabar – 10 kartų sėstis ant puoduko, 10 kartų atsigerti ir taip be galo,“ – pasakoja 2 metukų sūnaus mama Agnė. Galiausiai jis užmiega – po kokių trijų valandų, kai buvo paguldytas.

Kartais akivaizdu, kad jūsų dvimetis kovoja su miegu – jis trina savo akytes, kartas nuo karto nusižiovaudamas. Kartais jis atrodo pakankamai žvalus, net hiperaktyvus, tačiau tai tik dar vienas pervargusio vaiko požymis, teigia Tėvystės centro JAV specialistai. Kas nutinka jūsų dvimečiui? Ogi „tiek daug veiklos ir tiek mažai laiko“. Viskas aplink jį knibžda – tėvelis remontuoja sugedusį prietaisą, mamytė užsiėmusi ruošos darbais, nerimsta jūsų augintinis… Vaikas nori būti šių veiksmų dalimi. Jis pradeda suvokti, kad tampa tarsi atskirtas nuo jūsų ir nori apginti savo asmenybę. Atsisakymas eiti miegoti yra tik vienas būdų jam tai padaryti.

Kaip elgtis mūšiuose dėl miego?

Mokykite vaiką užmigti be jūsų pagalbos. Jei jūsų dvimetis gali užmigti tik tada, kai jūs šalia, jis formuoja įpročius, kurių bus dar sunkiau atsikratyti ateityje. Atlikite migdymo ritualą (pavyzdžiui, vonia, knyga ir lovytė). Taip jis žinos, ko tikėtis. Galite jam sakyti, kad jei jis pasiliks lovytėje, jūs po 5 minučių grįšite žvilgtelėti. Tegul jis žino, jog yra saugus ir kad jūs šalia.

Neleiskite jam slampinėti. Dvimečiai yra puikūs derybininkai, ypač juos migdant. Ir kadangi jūsų vaikui taip patinka su jumis būti, jis padarys viską, kad tai pratęstų. Taigi, nenustebkite, kad jei jūsų mažylis visą naktį vis prašo vandens ar nuolatos jus šaukia, kad jam kažko reikia. Stenkitės neleisti jam „tempti laiko“. Pasakykite, kad jau metas į lovytę ir kad baigti savo piešinuką arba surasti kažkur „pabėgusį“ pliušinį meškutį galės rytoj.

Jei tikrai norite būti pranašesnis šiame žaidime, stenkitės užbėgti už akių savo dvimečio įprastiems (ir priimtiniems) reikalavimams ir padarykite juos ėjimo į lovytę ritualo dalimi. Na, pavyzdžiui, prieš išjungdami šviesą pripilkite stiklinę vandens ir padėkite šalia jo lovytės. Priminkite jam dar kartą pasėdėti ant naktipuodžio, prieš jam įsiropščiant į lovelę. Ir daug kartų apkabinkite, kad to užtektų visai nakčiai. Psichologijos profesorė, knygos „Miegas visą naktį“ autorė Jodi Mindell siūlo leisti vaikui pasakyti vieną papildomą prašymą. Tačiau aiškiai pasakykite, jog dar vienas prašymas – tai riba. Vaikutis jausis, tarsi viskas vyktų pagal jį, bet jūs žinosite, kad iš tiesų pasiekėte savo.

Leiskite vaikui pasirinkti. Šiuo metu jūsų dvimetis pradeda išbandyti naujai atrasto nepriklausomumo ribas. Jam padėsite jaustis svarbesniam, jei leisite kaip įmanoma dažniau rinktis – leiskite pasirinkti kad ir pageidaujamą pasakaitę arba pižamą. Triukas yra tas, kad suteikdami vaikučiui galimybę pasirinkti iš kelių variantų, kurie visi jums bet kokiu atveju priimtini. Jei klausiate: „Ar jau nori eiti į lovytę?“ – jis labai lengvai gali pasakyti „ne“. Užuot taip formulavę klausimą, sakykite: „Ar norėtum, kad paskaityčiau knygutę apie Karlsoną ar Mikę Pūkuotuką prieš miegelį?“ Arba: „Ar norėtum apsivilkti raudoną ar mėlyną pižamą?“ Jam bet kokiu atveju teks pasirinkti, o jūs gausite, ko norėjote.

Būkite kantrus, bet tvirtas. Stenkitės atsilaikyti, jei dvimetis vaikas verkia ir prašo išimties iš ėjimo į lovytę taisyklių. Net jei patiriate stresą, nesileiskite įveliamas į psichologinį žaidimą. Kalbėkite ramiai ir nekelkite balso, bet reikalaukite, kad atėjus laikui reikia daryti tai, ką reikia. Jei jūs pasiduosite jo reikalavimams „dar truputį, pašau“ bent vieną kartą, jūs tai girdėsite vėl ir vėl. Skubėjimas į jo kambarį jo patikrinti kiekvieną kartą tik dar labiau paskatins tokį jo elgesį.

Laikas į didelio vaikučio lovą. Jei vaikui sueina 3 metukai, jis gali būti pasirengęs pakeisti savo vaikišką lovelę į tokią kaip jūsų (jei dar to nepadarė). Pasinaudokite šia persikėlimo į didelio vaiko lovytę proga kaip priemone mokinti vaiką, jog tapti vyresniu reiškia eiti miegoti savarankiškai. Būtinai pagirkite jį, kai jis pasilieka lovytėje ramus visą naktį.

Nesitikėkite greitos sėkmės. Po „įkalinimo“ vaikiškoje lovelėje vaikui kyla didelė pagunda išlipti iš naujosios vien todėl, kad jis tai lengvai gali padaryti. Kai tai nutinka, stenkitės nenusiminti. Paprasčiausiai palydėkite jį atgal į lovytę, pasakykite, kad jau metas miegoti, palinkėkite labos nakties ir palikite. Jums prireiks atkaklumo.