Kaip išmokti atleisti

Kaip išmokti sau atleisti?

Senos nuoskaudos gula ant mūsų pečių, gadindamos gyvenimą, trukdydamos judėti į priekį ir sukurdamos aplink mus abejingumo, baimės ir skausmo sieną. Net jei visiškai nutraukiate bet kokius ryšius su žmonėmis, kuriems neatleidote, ir iš išorės atrodote visiškai rami bei džiaugiatės gyvenimu, tai nereiškia, kad istorija baigta. Neigiamos emocijos, paslėptos tolimose pasąmonės kertelėse, toliau neigiamai veikia jūsų santykius su aplinkiniais ir jūsų bendrą savijautą.

Pavyzdžių galite rasti šalia. Turbūt pažįstate ne vieną moterį, kuri nesėkmingai bando sukurti harmoningus santykius su priešingos lyties atstovu jau daugelį metų. Visi bandymai baigiasi žlugimu, o to priežastis gali būti nuoskaudos tėvui ar pirmajai meilei.

Neišspręstos neigiamos emocijos dėl kokios nors nesėkmės prasiveržia ir pradedant ką nors naujo. Būtent dėl to praktiškai neįmanoma pasiekti abipusės, šviesios ir tyros meilės su vyru, kol prisiminimai apie tėvą ar pirmąją meilę kelia agresiją, skausmą arba šaltą abejingumą.

Pirmasis žingsnis, sprendžiant problemą – pripažinimas, kad to reikia ne skriaudėjui, o visų pirma, jums. Sutikite, jūsų asmeninis gyvenimas – nebloga motyvacija, kad atleistumėte žmogui, net jei jis jums sukėlė daug skausmo.

Taigi, ką daryti, norint atsikratyti nuoskaudų – jausmų, kurie eikvoja daug gyvybinių jėgų ir energijos.

Pripažinti konflikto priežastį

Be abejo, jums atrodo, kad puikiai žinote, kodėl savyje laikote žiaurią skriaudą. Tačiau dažnai mes taip pasikrauname neigiamomis emocijomis, auginame jas, paverčiame jas katastrofomis ir nuolatos pamirštame pačią konflikto priežastį. O ji gali pasirodyti ir ne tokia rimta, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio.

Išsakykite skriaudą garsiai, o dar geriau – užrašykite viską ant popieriaus. Visiškai įmanoma, kad blaiviai įvertinę situaciją, suprasite, kad nieko labai baisaus ir neatsitiko, o jūs tiesiog „užvedinėjote“ save.

Suprasti skriaudėją

Labai svarbu pasistengti susigaudyti jausmuose, emocijose ir jus įskaudinusio žmogaus motyvuose. Juk dažnai būtent nenoras išsiaiškinti antrosios pusės nuomonę sukelia griaunamą agresiją.

Tipiškas pavyzdys – vaikų ir tėvų santykiai. Tėvai nori apsaugoti vaikus nuo visų įmanomų pavojų, neleisdami jų į vakarėlius ir diskotekas, kartais net grubia forma. Paaugliai maištauja ir pyksta ant tėvų, laikydami juos beširdžiais egoistais. Tapę suaugę, mes puikiai suprantame tokio vyresniųjų elgesio priežastis, tačiau juk kur kas geriau suprasti skriaudžiančio žmogaus motyvus konflikto metu, o ne po daugelio metų.

Todėl laikinai pamirškite išdidumą ir skausmą bei pasistenkite suprasti oponento jausmus. Vyro neištikimybė gali būti susijusi su nepilnavertiškumo jausmu, nepakankamai išreikšta jūsų meile arba atvirkščiai – su jūsų nesąmoningu siekiu padaryti mylimąjį savo priklausomybe.

Ženkite pirmą žingsnį

Žinoma, galima metus laukti ir tikėtis, kad skriaudėjas pirmasis imsis iniciatyvos, pajus savo kaltę ir ateis paprašyti atleidimo. Tačiau jei kaltės jausmas kankina būtent jus, kodėl laukti?

Atminkite, kad bet kokioje situacijoje veikia du žmonės, todėl ir konflikte kalti abu. Įvertinkite savo indėlį į iškilusią nemalonią situaciją ir atsiprašykite pirmi – patikėkite, pajusite didelį palengvėjimą.

Jei tiesiogiai atsiprašyti žmogaus dėl kokių nors aplinkybių neįmanoma, parašykite atsiprašomąjį laišką, kurio išsiųsti net nebūtina. Svarbiausia – žengti šį žingsnį savyje.

Mokėjimas atleisti – viena didžiausių dovanų žmogui, kodėl gi jums to nedarius dažniau?