Gripas – simptomai, pagalba, prevencija

Gripas - pagalba, simptomai, prevencija

Kasmet prasidėjus šaltajam sezonui, prasideda ir kitas sezonas – peršalimo, slogos, kosulio ir gripo. Pastarasis gąsdina mus epidemijomis, sunkia ligos eiga ir galimomis komplikacijomis. Statistiškai gripo epidemija prasideda apie 40-ąją metų savaitę.

Gripo simptomai

Dažnai pasijutę prastai, suslogavus ar sukarščiavus, savo būklę apibūdiname kaip „gripavimą“, tačiau ne kiekvienas peršalimas yra gripas. Gripas – tai oro lašeliniu būdu plintanti infekcija ir kur kas klastingesnis ir pavojingesnis susirgimas nei paprastas peršalimas. Tipiški gripo požymiai – staigus temperatūros pakilimas, aukšta temperatūra, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, dar vadinami „kaulų laužymu“, sausas kosulys, bendras silpnumas. Be šių požymių gali sutrikti apetitas ir miegas, apimti apatija, kai kurie ligoniai, ypač kūdikiai, vemia bei viduriuoja, ima kraujuoti iš nosies. Kai temperatūra labai aukšta, ligonis gali kliedėti.

Kaip užsikrečiama?

Gripo virusas į organizmą patekti gali, sergančiam žmogui čiaudint, kosint, giliai kvėpuojant, nesilaikant tinkamos burnos higienos. Užsikrėtęs gripu žmogus kitus užkrėsti gali pirmas penkias ligos dienas. Į aplinką paskleistas virusas ore išlieka apie dvi valandas, todėl ypač lengva juo užsikrėsti kolektyve esantiems žmonėms.

Sergančiajam gripu svarbu čiaudint ar kosint prisidengti burną vienkartine nosine, kurią panaudojus reikia išmesti, rankas nusiplauti su muilu. Kambarius reikėtų vėdinti kuo dažniau, padarant skersvėjį, saugant ligonius ir mažus vaikus, kad jie į jį nepatektų. Mažiesiems ligoniukams reikėtų kuo dažniau keisti drabužėlius ir juos skalbti.

Žindomą naujagimį ir kūdikį nuo gripo saugo motinos imunitetas. Nuo 10 mėnesio kūdikiams kyla pavojus užsikrėsti gripu.

Ligos eiga

Gripui nesikomplikuojant, ligonis pradeda geriau jaustis maždaug ketvirtą dieną. Jam nukrenta temperatūra, pradedama atsikosėti, gerėja savijauta, grįžta apetitas. Nors ligoniui gerėja, sveikti jis gali dar savaitę ar ilgiau, todėl vertėtų išgyti iki galo, nepuolant prie įprastinės veiklos – skubėti į darbą ar mažylius vesti į darželį, leisti į mokyklą. Persirgęs gripu žmogus vis dar bus silpnas, pavargęs, jo darbingumas bus mažesnis, vaikutis gali būti irzlesnis, sunkiai sutelkiantis dėmesį.

Komplikacijos

Gripas yra klastinga ir pavojinga liga, nes galimos rimtos komplikacijos. Dažniausia jų – plaučių uždegimas (pneumonija). Kita galima komplikacija – vidurinės ausies uždegimu – dažniausiai suserga vaikai. Galimos komplikacijos – bronchitas, širdies raumens uždegimas (miokarditas), centrinės nervų sistemos susirgimai – virusinis encefalitas, meningitas, raumenų uždegimas (miozitas).

Ypač pavojingas gripas vaikams iki 3 metų ir senyviems žmonėms, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis. Pavojingas gripas ir nėščioms moterims, nes gali įvykti priešlaikinis gimdymas arba gimti negyvas kūdikis.

Kaip padėti ligoniui?

Jei namuose atsirado gripu užsikrėtęs ligonis, visų pirma, stenkitės izoliuoti jį nuo sveikų šeimos narių. Iškvieskite gydytoją – jis skirs pagal amžių ir ligos eigą tinkamiausią gydymą. Nuolat vėdinkite kambarius, kad virusai kaip įmanoma geriau pasišalintų iš namų.

Periodiškai matuokite temperatūrą ir stebėkite jos svyravimus. Temperatūrai pakilus daugiau nei 38,5 laipsnių C ir žmogui prastai jaučiantis, duokite vaistų nuo temperatūros. Ypač svarbu sergančiajam duoti kuo dažniau gerti, geriausia vandens. Neretai mažam ligoniukui sunku įsiūlyti skysčių, tačiau stenkitės jį girdyti, nors po šaukštelį ar gurkšnelį, bet nuolatos – kas 15 – 30 minučių.

Jei temperatūra kyla (rankytės ir pėdutės šaltos), nešildykite jo, netrinkite šildančių kremų ar kompresiukų. Taip temperatūra gali dar labiau pakilti. Šios procedūros tiks, temperatūrai nukritus.

Duokite vaikui prakaitą išskiriančių arbatų – liepžiedžių, aviečių, bruknių, spanguolių. Nesiūlykite daug valgyti – kaip sveikam.

Užimkite vaikutį ramiais žaidimais, kad kuo mažiau pavargtų. Leiskite miegoti, jam reikalingas poilsis. Stenkitės, kad sergantys vaikai nežiūrėtų televizoriaus, nežaistų kompiuterinių žaidimų.

Po ligos porai savaičių derėtų apriboti fizinį krūvį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, kad nekiltų komplikacijų. Treniruotės ir kita fizinė veikla gali palaukti.

Skiepai nuo gripo

Specialistų teigimu, vienintelis būdas išvengti gripo – skiepai. Pasiskiepijus, susirgti gripu tikimybė sumažėja 70 – 95 procentų. Gripo virusas kasmet kinta – kiekvieną gripo sezoną būna paplitę nauji gripo viruso štamai. Daug metų veikia Pasaulinės Sveikatos Organizacijos sukurta gripo virusų stebėjimo sistema. Kasmet, prieš gripo sezono pradžią, aktyviausiai pasireiškiantys gripo virusai identifikuojami ir įtraukiami į vakcinos sudėtį. Skiepytis nuo gripo geriausia rudenį, kad iki epidemijos spėtų susiformuoti imunitetas. Tam prireikia 2 – 4 savaičių.