Kaip kas pajuto, kad prasideda gimdymas? Aš kažkaip užmigti negalėjau, vis maudavo pilvo apačią. Išsimaudžiau, arbatos išgėriau - niekaip užmigti negaliu. Pirmą nakties žadinu vyrą, sakau -sąremiai jau kas 7 minutes, važiuojam gimdyti. Jis taip ramiai atsikelia, o mane tokia baimė suėmė - sakau - ai, persigalvojau, nevažiuojam, negimdysiu. Nu gerai, guli, bet ne miega, į manę žiūri. Po pusvalandžio jau taip pakankamai skaudėt pradėjo, tai nuvažiavom pagaliau. Tikrai buvo gimdymas prasidėję.

O as tai sau ramiausiai uzmigau, dar diena pries tai puse miesto su drauge apejom. Pabudau nuo jausmo, kad kazkaip slapia. Pasiziuriu-kraujas. Va, tai jau aisku, kas man vyksta. Skausmas veliau tik prasidejo.

Matot kaip jums buvo, nu o mane skatino, nes pūslė buvo plokšęia ir mažiukas nelindo.

As prabudau pusiaunakty nuo jausmo, kad apsisisiojau O tada paaiskejo , kad tai vandenys bega .O tik po geru poros valandu saremiai prasidejo

o as pirmaji saremi pajutau 11 val dienos. o tada 14val dar viena. vazinejomes prie juros su dzipu. o tas beveik be amortizatoriu, tai gerai mane pakrate ir prasidejo kas pusvalandi, po to kas 5 min saremiai, bet labai trumpi. grizom namo, siek tiek pailsejau, susikroviau daiktus, idejau skalbinius, sutvarkiau namus. apie 12 val nakties isvaziavome i ligonine. jau buvo prasiverusi gimda 2 cm, bet vandenis nuleidinejo....

o as TR bendravau su mamos, vis stengiausi surinkti 100 zinuciu, kad gauti naujagimiui dovanele, 24.00 nieko beveik is bendraujanciu nebebuvo, vyras dirbo naktinej paimanoj, galu gale parasiau 100 zinute ir jau nusprendziau eisiu nors i lova pagulet, nes paskutiniu metu nemiga kankindavo, o kai atsiguliau, atsipalaidavau ir skaiciuoju kad tai kas 7 min tai kas 5 min as jau raitaus lovoje, 1.00 nakties vyrui buvo pietai darbe, paskambino - sakau kazkas idomai vyksta su manimi, jis - gal grizsti, as sakau - ne istemsiu iki ryto kol tu grisi, po to skambinau mamai - sakau nu kaip tie saremiai prasideda, kas per jausmas. Su mama nusprendem, kad cia ne siaip sau skausmai o saremiai, ir 1.30 skambinau vyrui kad griztu i namus. 2.30 vyras jau byvo namie, padejo man apsirengti ir 3.00 jau buvom gimdymo namuose.............

na o as pravaiksciojau puse dienos su mama mieste, uzejom i kavinuke, nusipirkom kavos su konjaku Grizom namo.. isitaisiau ant sofkutes, paskambinau vyrui. jam ta diena buvo svarbus naujas kontraktas, o jo bose paliko ji viena ir isvaziavo vis kalbedama, kad Lina siandien neturi gimdyti (nes jai butu teke dirbt vietoj vyro).. Taigi pakalbejau su vyru, guliu sau ramiai, sneku su mama ir jauciu kad bega kazkas.. Silta taip.. Taigi pasirodo vandenys bega.. Paskambinau vyrui, tas skambina bosei, o ta galvoja kad maniskis tyciojasi Na bet grizo namo, as tol pasiskambinau i ligonine, pasakiau kad atvaziuoju, susikroviau tase ir laiminga isvaziavau O saremiai prasidejo daug veliau.. Tokia ir istorija...

nors laiko dar daug iki didziosios datos yra, nejauku man kzkaip pasidare...
pazinsiu, nepazinsiu....

o dar kai kokiuose zurnaluose pasiskaitai, kaip nesuspejo i gimdykla...visai nejauku pasidaro....

aš laukiau 22d kažkokių požymių kad jau tuoj pasimatysim su mažuliu, bet nieko nevyksta...
o 1h nakties pabudau nuo maudimo pilvo apačioj. supratau kad jau prasidėjo. vyras miegojo, jam tą dieną dirbt reikėjo. vaikščiojau po namus, apžiūrinėjau lagaminą, pasidariau arbatos ir skaičiuoju. išleidau vyrą darban ir toliau skaičiuoju, žiūriu į laikrodį. glostau pilvuką ir šneku: jau greit Mantuk susitiksim, jau greit.
ir tas mano "greit" iki 13.55

Gimdymo praziopsoti tikrai neimanoma...juolab pirmojo....

o man atejo diena kai jau turejau gimdyti, nuvaziuoju pas gydytoja, o ji sako: dar nieko! Ir jei nieko nejusi atvaziuok po savaites. Nuvaziuoju po savaites, apziurejo ir vel nieko. O vakare pasirode lasas kraujo. Taigi nuvaziavau i ligonine, ten paziurejo ir taip pat pasake, kad dar negimdysiu, bet pagulde iki ryto. Na o ryte atvyko gydytoja ir nusprendem kad jau gana maziukui pilvelyje sedeti ir gimdyma paskatinom.
Bet manau jei butu prasideje saremiai, tai tikrai buciau nepraziopsojusi.

nu aš manau,kad ir tokio dalyko nepražiopsosiu,bet ką gali žinot mano draugė ai pilvą pučia turbūt ką užsivalgiau ir taip visą naktį,o ryte vyras sako mergyt tu gimdai,tai vos į ligoninę spėjo nulėkt.gi būna.žiūrėsim kaip bus man.

Na kad norisi stumti, vistiek pajusi , jeigu jau nepajusi sąremių

NA ir aš pasipasakosiu , kaip man gerai buvo - pirmajai nubėgo vandenys (skausmų nebuvo), pagimdžiau per 2h15 min ( su sarėmiais); o su antra reikėjo važiuoti į ligoninę (spaudimas didelis buvo; daktarė nenorėjo rizikuot)- nuvažiavau su 5 cm ir be skatinamųjų pagimdžiau per pusantros h. Daktarė sakė, kad pačiu laiku, nes galėjau bet kada ir bet kur pradėt gimdyt Juokėsi, kad jei jau kada trečio lauksiuos, turėsiu laaabai paskubėti

Na o mano visų trijų gimdimų pradžia buvo skirtinga . Per pirmąjį nėštumą pirmiausia naktį nubėgo vandenys, tai pakėliau vyrą, paskambinau mamai, mama pasakė gali neskubėti, jei sarėmių dar nėra. Susiruošėm, išvažiavom į Kauną, ten pralaukėm 8 valandas, o sarėmių vis nebuvo, tada jau skatino ir per 4 valandas pagimdžiau.
Prieš antrą gimdymą taip pat pirmiausia nubėgo vandenys, tai galvoju vėl viskas bus negreitai, ramiai sau, išlėto, ruošiausi, dar nusprendžiau iškepti vyrui kotletų, kad turėtų ką valgyti kol lauks ligoninėje kol pagimdysiu. Taip kotletus bekepant ir skausmai prasidėjo. Kai tik baigiau kepti, iškart sėdom į mašiną ir važiavom į Kauną. Tik išvažiavus iš Kėdainių, liepiau vyrui sukti atgal, nes jau mažiukas norėjo pasirodyti. Visą kelią iki ligoninės laikiau ir stengiausi nesistanginti, kad tik mažylis negimtų automobilyje. Kai nuvykome tai per porą minučių ir gimė, tėvelis net nespėjo pamatyti , nes jį buvo nuvędę aprengti. Tai paskui vis juokavau, kad trečią tai pagimdysiu namie ir vos nepagimdžiau. Trečiasis gimė greitosios automobilyje . Buvo prasidėję skausmai, bet galvojau kad praeis, nes per antrą neštumą dažnai užeidavo pilvo skausmai, atsiguldavau su karšta pusle po pilvu miegoti ir atsikėlus ryte jau nebeskaudėdavo. Taip ir pasiėmiau pūslę ir nuėjau miegoti, nes dar ir nelaikas buvo gimdyti, tik 35 savaitė. Naktį pabudau, žiuriu skauda dar labiau, o vyras darbe, aš viena su dviem vaikučiais. Tai paskambinau sesei ir kai atėjo, išsikviečiau greitąją. Tik greitąjai pradėjus važiuoti, nubėgo vandenys. Kadangi buvo naktis, tai nuvažiavus iki ligoninės, greitosios gydytoja vis skambino į priėmimo duris, bet niekas nesirodė, nes miegojo. O aš sakau, kad jau viskas, aš jau gimdau, kad jau lenda mažiukas, o gydytoja greitosios sako, kad nieko, taip greit juk nepagimdysi , ir toliau laksto prie durų skambinti. Tai aš nusimoviau kelnes ir pati sau viena pagimdžiau tada jau atlėkė gydytoja visiškai išsigandusi. Kai nuvežė į gimdyklą, tai naujagimių sesutė pasakė, kad mažiukas tikriausiai bus lakūnas, nes taip greitai išskrido pat sau vienas .

Na Loreciuk sauniai tavo gimdymai praejo!! Svarbiausia, kad sekmingai... Bet jau ketvirtam teks gerokai paskubeti

Tikrai, labai džiaugiuosi, kad taip greitai ir lengvai pagimdžiau . Prieš pirmą gimdymą labai bijojau, nes buvau prisiklausiusi, kaip tai sunku . Bet kitų gimdymų jau nebebijojau visai, tik gal buvo neramu,kad su mažiukais viskas būtų gerai.