Asmeniškai aš iki 8 mėn.Nors pienuko dar turėjau, bet vaikutis labai pradėjo kandžiotis ir nebeistrauke pienuko, tiesiog galima sakyti žaisdavo daugiau nei valgydavo:)

pradzia buvo nelengva. ypac, kai uzklupo baisusis mastitas, bet po to viskas susitvarke. atrode, kad dar viena menesi, dar viena ir taip iki metu...

Aš planavau iki metų, bet užsitęsė reikalas iki 2 metų ir 2 mėnesių. Į pabaigą jau buvau pavargusi, bet vaikas dar būtų neatsisakęsa tokio maitinimo tęsti.

Aš dar vis maitinu. Mano dukrelei 10 mėn. Planauoju baigti po kokio mėnesio ir bandysiu girdyti karvės pienu, nes mišinuko visai negeria. Jau iš toli pamačiusi rėkia:)

Saunuoles Mamytes!!!
As asmeniskai tik uz naturalu maitinima ir iki tiek, kiek vaikiukas nori. Savo dukriuka maitinau iki 10 menesiu, nors pienuko dar buvo ir mielai buciau maitinusi iki...'begalybes', jei ne liga ir vaistai, del kuriu ir turejau nutraukti maitinima. Tada verkiau, nes nebegalejom kartu su dukryte dziaugtis tomis palaimos minutemis... Linkiu visoms kantrybes ir nepatingekit pasistengti del savo turto = vaiku, jei reikia verta ir pasikankinti!! Maitinkit tol, kol vaikiukas pats atsisakys...

Maitinau iki 2 metukų ir 1 savaitės. Nuo metų maitinimas buvo pradėjęs labai varginti, bet kažkaip ilgai "tempiau gumą" su tuo atjunkymo reikalu. Kai jau tvirtai pasiryžau baigti maitinti, nes ir vaikas naktimis neramiai miegojo, vis krūties pasigesdavo, ir dantukams tokie dalykai ne į naudą turbūt buvo, viskas labai lengvai ir paprastai pasibaigė .

As tai maitinau pilnai savo pienu iki 4 menesio, o iki 6 - papildomai su misinuku. Tiesiog nuo 4 menesio pradejo trukt mano pienuko. Mazyle tik pabandydavo traukt ir is kart verkia, o as jauciu, kad nelabai kas yra, nes toks skaudus tempimas jausdavosi. Taigi teko primaitinti. Nors tikrai norejau bent jau iki 6 menesiu pati pilnai ismaitint.

Kartais Mamoms pritruksta kantrybes, arba nezinojimas 'pakisa koja' ir tada jos pasirenka lengviausia kelia - misinukus...

Siaip jei krutis tempia, tai kaip tik reiskia, kad pienukas gaminasi ir jo viso neisgeria...

Sekmes ir kantrybes visoms bemaitinancioms ir besiruosiancioms tai daryti.
Niekada nepraraskite vilties!!

na as maitinau tik menesiuka. Zinoma gali kaikas mane smerkti, bet po maitinimo vaikas atpildavo burnomis ir taip kas kart. Daktarai padare tyrimus, sake kad mano pienas per riebus vaikuciui todel jis stoja atgal Na koregavau mityba, bet nieko nepadejo. Pienas tryksdavo upeliais. Galvojau kad susitvarkys viskas. Kaip as dabar noreciau maitinti, jus negalite net isivaizduoti. jau praejo 3menesiai, pas mane viena kruti paspaudus dar istryksta skystis. Bet mama sako kad nutraukus nebegalima maitinti nes vaikas bus atzindas. Oj man taip sunku buvo.

Nesuprantu ko čia verkt. Priėmėt tokį sprendimą pačios, tai kam reikia čia viešo plakimosi. Apie tokį dalyką , kad neduot pieno, kurio yra daug ir "per riebus" iš vis girdžiu pirmą kart ir manau, kad visiška nesąmonė. Tiesiog pritrūko kantrybės , nes pirmus mėnesius tikrai tik keliom iš šimto būna lengva su tuo žindymu.

Nu ką čia žinai. Gyvenimas pamokė, kad niekad negali sakyti visiškai kategoriškai, gal iš tikro būna dalykų, kaip dingęs pienas, atsisako vaikutis (nors kad labai mažas atsisakytų- nu vis tiek sunku patikėt). Tiesiog susidūrusios su sunkumais skirtingai reaguojam, vienos labiau save mylim, kitos- linkusios šiek tiek daugiau aukot. Tačiau vis dėlto kiek draugių, pažįstamų turiu, tos kurios maitino labai trumpai, kaip taisyklė, nepersistengė. Gal iš tikro, dažnai trūko žinių, pagalbos, nors kirba man mintis, kad dažnai ir noro. Tik sąžinė paskui užgriaužia ir šaukia visa gerkle- "aš norėjau, norėjau, bet..." Nu nusprendėt, kad jums taip geriau- ir baigta. O jei sąžinė griaužia, siūlau atsidaryt tokią temą- kaip jauties nutraukus žindyti...

Beje, idomu kiek laiko virgyte ir alegro maitino / maitina savo atzalas??

Ir gink dieve cia niekas nieko nesmerkia, prasom neisgalvoti ar perskaityti tai kas neparasyta !!!

O aš visiškai sutinku su SIDABRA, pasakymas "jei norėsi, tai ir maitinsi" tikrai nėra tiesa. Aš irgi auginu antrą vaikelį, ir dar besilaukdama prisiskaičiau visokių patarimų ir pan. apie kūdikio žindymą. Ir nusprendžiau, kad dabar tai jau maitinsiu...iki kokių metų ar net daugiau. Ir maitinau - kas valandą ir kas dvi, ir kada tik jis paprašydavo. Po 2 mėnesių pamačiau, kad jis vis alkanas ir alkanas, traukia tuščią krūtį, čepsi lūpomis, verkia, inkščia...Na patikėkit, matyti tokį savo vaiką tikrai nėra ta "palaima", jei nutraukus krūtyje tik 20g...Po 2 savaičių "gulėjimo" šalia vaiko, pradėjau primaitint mišinuku..O po tokių paskaitymų, kad maitint gali visos "kas tik nori", vilku kaukt norėjosi - visos matai gali, o aš ne! Tai kokia aš mama! Na bet matyt čia irgi Dievulis suskirsto, ir kaip sakoma - prieš gamtą mes vistik bejėgiai. Duodu aš krūtį dar jam ir dabar, ypač naktimis, ir tikrai kūdikio žindymas būtų didžiausia palaima - jei tik yra pienelio (o ne auka, kaip kažkas bandė rašyti), bet jei jo nėra - nereikia pulti į neviltį - užauga puikūs, sveiki ir net labai protingi vaikai, ir kurie nemaitinami motinos pienu...ar maitinami labai trumpai...

Aš mitinau iki 7,5 mėnesio pieno turėjau o papą tai duodavau kada tik norėjo.Bet paskui pastebėjau,kad naktimis pradėjo labai dažnai keltis vis duodavau krūti ,bet man atrodė,kad jai maža.Tada aš ją maitinau tiuteliu iki 9 mėnesių .

Mamytės,tikrai nieko nenoriu sakyti dėl to "jei norėsi tai maitinsi",bet aš iki gimdymo irgi buvau visko prisiskaičiusi,ir sakiau kad maitinsiu kuo ilgiau.Ir kaliau tai sau į galvą.O kai lelius gimęs pats nevalgė,o vėliau valgė iš buteliuko buvau lengvam šoke,kad nebeturėsiu pienuko.Bet nepasidaviau ir kas tris valandas traukdavau pieną,kartodavau sau kad jo turi būti,kad jo labai reikia mano vaikui.Ir ką gi,vis dar sėkmingai maitinu.O tas laikas kai buvo du mėnesiai,irgi atrodė kad trūksta pienuko,jau buvau ir mišinuką pasiruošus,bet kai tik valgydamas pradėdavo verkti aš pati paminkydavau papą ir vėl jam duodavau.Taip pavargom kelias dienas ir atrodo viskas vėl susitvarkė.O maitindama pirmą taip ir padariau klaidą,pamačiau kad nepavalgo ir nebeduodavau nors pieno dar buvo.Galvojau gal per mažai,gal neriebus ir t.t.Bet čia tik mano laiminga istorija

Na tas sakinukas''jei norėsi tai ir maitinsi''papiktino mane.

Nu nebūna pienas per riebus, nebūna!! Mano miargos po 2 kg pirmą pusmetį priaugdavo- tikrai riebus ir jokioj medicininėj lit. nėra tokio dalyko, kad dėl to negalima maitint (oi kaip ieškojau, kai vyresnioji per pirmąmėnesį 3,1 kg priaugo:rolleyes:). Kitas dalykas, kad būna pieno per daug ir per lengvai bėga- tada leliai springsta, atsiranda didelių problemų, kurios vėlgi susitvarko jei užtenka mamai kantrybės.
Ne visos mes vienodos, tiek kūnų, tiek dvasine stiprybe. Todėl vienoms gaunasi lyg savaime, su mažesnėmis pastangomis, kitoms reikia įdėt daugiau pastangų.
Taigi, nors protu suvokiu, kad yra milijonai priežasčių, dėl ko pavyko ar nepavyko, mane vis tiek nervina verkšlenančios ir besiteisinančios, kad kaltas kažkas kitas ir dar kaltinantis "tarp eilučių" tas, kurios įdėjo daugiau pastangų ... Daug labiau priimtinas tiesus prisipažinimas, kad nemokėjau, nesisekė, vargau ir dėl to nusprendžiau maitint mišinėliais.

Kažkas klausė, kiek maitinau savo vaikus- pirmąją maitinau lygiai metus (kartu studentaudama), o mažę tebemaitinu, jai 9,5 mėn dabar. Ir žadu maitint gal iki metų- kol į darbą grįšiu.