Burbulai,labai labai gražu man toli iki tavęs reiks pasiknist po savo mokyklinius užrašus
_______________________________________________
Žmonės sako,kad laikas-geriausias gydytojas.Kokie žmonės?Apie ką jie kalba?!Kai kurie gyvenime patirti jausmai įsirašo neištrinamu rašalu,ir daugių daugiausia gali tikėtis,kad metams bėgant tas įrašas truputį nublanks.....
Čia gal liūdnai, senokai parašytas,niekada niekieno neskaitytas
Jis juodas ir tamsus.
Jis juodesnis už juodą ir tamsesnis už tamsą.
Jis nepakeliamas ir neliečiamas.
Jis nelauktas ir visada netikėtas.
Jis užgožiantis norą gyventi.
Jis neleidžiantis džiaugtis.
Jis tramdantis juoką.
Jis gniuždantis jausmus.
Jis nematantis šviesos spindulio.
Jis mylintis ašaras ir liūdesį.
Jis egoistas !
Jis bijo vilties ir juoko.
Jis bijo šviesos ir meilės.
Jis bijo tikėjimo ir noro.
Jis turi baimių...
Jis nugalimas...
Jis...SKAUSMAS....
_______________________________________________
Žmonės sako,kad laikas-geriausias gydytojas.Kokie žmonės?Apie ką jie kalba?!Kai kurie gyvenime patirti jausmai įsirašo neištrinamu rašalu,ir daugių daugiausia gali tikėtis,kad metams bėgant tas įrašas truputį nublanks.....
Rasa, labai rimtas tavo eilerastis. Liudnas... Gerai isjaustas. Saunuole
Lūdnas,nes liūdnu laiku rašytas
_______________________________________________
Žmonės sako,kad laikas-geriausias gydytojas.Kokie žmonės?Apie ką jie kalba?!Kai kurie gyvenime patirti jausmai įsirašo neištrinamu rašalu,ir daugių daugiausia gali tikėtis,kad metams bėgant tas įrašas truputį nublanks.....
Žmonės sako,kad laikas-geriausias gydytojas.Kokie žmonės?Apie ką jie kalba?!Kai kurie gyvenime patirti jausmai įsirašo neištrinamu rašalu,ir daugių daugiausia gali tikėtis,kad metams bėgant tas įrašas truputį nublanks.....
Aš vienišas paukštis
Padangėj plačioj,
Mane laiko tik aukštis
Šioj žemėj gražioj.
Aš noriu tik skristi
Į tolius plačius,
Aš noriu pažinti
Šios žemės jausmus.
Kur mėlynas tolis
Man šviečia toli,
Aš skrisiu per žemę
Kol plaka širdis.
Manęs neišgązdins
Padangių audra.
Aš skrisiu į tolį
Kol širdis laisva...
_______________________________________________
Žmonės sako,kad laikas-geriausias gydytojas.Kokie žmonės?Apie ką jie kalba?!Kai kurie gyvenime patirti jausmai įsirašo neištrinamu rašalu,ir daugių daugiausia gali tikėtis,kad metams bėgant tas įrašas truputį nublanks.....
Toks keistas jausmas viduj ir sieloj...Toks atsargus,šiltas ir geras jausmas...Tas mažas grūdelis viską pakeičia...
Aš ypatinga.Aš turiu Tave.Nieks Tavęs neturi,tik aš.Aš tave jaučiu,nieks tavęs nejaučia,tik aš... Aš Tave liečiu,saugau ir globoju...Aš žinau kad Tu dabar tik mano,Tu mano mintys ir svajonės...Dabar Tu mano gyveniimas,mano Mokytojas...Aš išmoksiu mylėt stipriau nei ištroškusi žemė myli lietų,aš mokėsiu mylėt stipriau už pačią meilę...Aš išmoksiu būt kantri,būsiu kantresnė už geležį...būsiu tvirtesnė už akmenį...Tau būsiu gėris ir šviesa...Aš Tau būsiu MAMA...
_______________________________________________
Žmonės sako,kad laikas-geriausias gydytojas.Kokie žmonės?Apie ką jie kalba?!Kai kurie gyvenime patirti jausmai įsirašo neištrinamu rašalu,ir daugių daugiausia gali tikėtis,kad metams bėgant tas įrašas truputį nublanks.....
keista, kai miršta žymūs žmonės.
ir net nesvarbu, ar jie buvo šaunuoliai, ar
nevidonai.
keista, kai miršta žymūs žmonės
ir nesvarbu, ar mes juos mėgom, ar ne,
jie tarsi seni pastatai, kasdien matomos gatvės,
daiktai ir vietos, prie kurių esame įpratę,
kurias priimame vien todėl, kad jos
tiesiog yra.
keista, kai miršta žymūs žmonės:
pasijunti tarsi mirus tėvui, o gal
katei ar šuniui.
keista, kai žymius žmones nužudo
ar, kai nusižudo jie patys.
su žymiais žmonėmis bėda ta, kad juos
reikia kažkuo pakeisti, o jų kažkuo pakeisti
iš tiesų nėra įmanoma, ir tai kelia nepaprastą
sielvartą.
keista, kai miršta žymūs žmonės:
pasikeičia šaligatviai, pasikeičia mūsų
vaikai ir mūsų meilužės,
mūsų užuolaidos ir mūsų automobiliai.
keista, kai miršta žymūs žmonės:
Toks keistas jausmas viduj ir sieloj...Toks atsargus,šiltas ir geras jausmas...Tas mažas grūdelis viską pakeičia...
Aš ypatinga.Aš turiu Tave.Nieks Tavęs neturi,tik aš.Aš tave jaučiu,nieks tavęs nejaučia,tik aš... Aš Tave liečiu,saugau ir globoju...Aš žinau kad Tu dabar tik mano,Tu mano mintys ir svajonės...Dabar Tu mano gyveniimas,mano Mokytojas...Aš išmoksiu mylėt stipriau nei ištroškusi žemė myli lietų,aš mokėsiu mylėt stipriau už pačią meilę...Aš išmoksiu būt kantri,būsiu kantresnė už geležį...būsiu tvirtesnė už akmenį...Tau būsiu gėris ir šviesa...Aš Tau būsiu MAMA...
Labai grazu! Idomu butu jeigu balsu tai perskaitytum mums visoms
Aš vienišas paukštis
Padangėj plačioj,
Mane laiko tik aukštis
Šioj žemėj gražioj.
Aš noriu tik skristi
Į tolius plačius,
Aš noriu pažinti
Šios žemės jausmus.
Kur mėlynas tolis
Man šviečia toli,
Aš skrisiu per žemę
Kol plaka širdis.
Manęs neišgązdins
Padangių audra.
Aš skrisiu į tolį
Kol širdis laisva...
Kai bučiavai mane,ar jautei kad nebūsim kartu?Kai laikei už rankos,ar žinojai kad neisim drauge?Kai nešei man lauko gėlę,ar manei kad meilė nežydės?kai skaičiavom vidurnakčio žvaigždes,ar galvojai kad ne mums jos šviečia?Kai žiūrėjai į akis ar įžvelgei jose melą?Kai kuždėjai meilės žodžius,ar žinojai kad jų negirdžiu? Pasakyk man...ar jautei kaip man skaudą širdį?...
_______________________________________________
Žmonės sako,kad laikas-geriausias gydytojas.Kokie žmonės?Apie ką jie kalba?!Kai kurie gyvenime patirti jausmai įsirašo neištrinamu rašalu,ir daugių daugiausia gali tikėtis,kad metams bėgant tas įrašas truputį nublanks.....
Tyla,ramybė
Medžiai liūdi.
Į mano mintį
Skverbias ramuma,
Jinai užlieja
Mano sielą,
Aplinkui tvyro tyluma...
Aš nieko nejaučiu,
Aš nebijau numirti...
Aš trokštu sielai atgaivos,
Vienatvės po juodos dienos.
Aš noriu tyliai pasinerti
Į medžių liūdesį...
Tamsu...
Aš nieko nejaučiu...
_______________________________________________
Žmonės sako,kad laikas-geriausias gydytojas.Kokie žmonės?Apie ką jie kalba?!Kai kurie gyvenime patirti jausmai įsirašo neištrinamu rašalu,ir daugių daugiausia gali tikėtis,kad metams bėgant tas įrašas truputį nublanks.....
Kai bučiavai mane,ar jautei kad nebūsim kartu?Kai laikei už rankos,ar žinojai kad neisim drauge?Kai nešei man lauko gėlę,ar manei kad meilė nežydės?kai skaičiavom vidurnakčio žvaigždes,ar galvojai kad ne mums jos šviečia?Kai žiūrėjai į akis ar įžvelgei jose melą?Kai kuždėjai meilės žodžius,ar žinojai kad jų negirdžiu? Pasakyk man...ar jautei kaip man skaudą širdį?...
Žmonės sako,kad laikas-geriausias gydytojas.Kokie žmonės?Apie ką jie kalba?!Kai kurie gyvenime patirti jausmai įsirašo neištrinamu rašalu,ir daugių daugiausia gali tikėtis,kad metams bėgant tas įrašas truputį nublanks.....
Kai bučiavai mane,ar jautei kad nebūsim kartu?Kai laikei už rankos,ar žinojai kad neisim drauge?Kai nešei man lauko gėlę,ar manei kad meilė nežydės?kai skaičiavom vidurnakčio žvaigždes,ar galvojai kad ne mums jos šviečia?Kai žiūrėjai į akis ar įžvelgei jose melą?Kai kuždėjai meilės žodžius,ar žinojai kad jų negirdžiu? Pasakyk man...ar jautei kaip man skaudą širdį?...
Labai grazu!
gal ir neraso daugiau niekas be Jusu, bet skaito tikrai daug kas
Tyla,ramybė
Medžiai liūdi.
Į mano mintį
Skverbias ramuma,
Jinai užlieja
Mano sielą,
Aplinkui tvyro tyluma...
Aš nieko nejaučiu,
Aš nebijau numirti...
Aš trokštu sielai atgaivos,
Vienatvės po juodos dienos.
Aš noriu tyliai pasinerti
Į medžių liūdesį...
Tamsu...
Aš nieko nejaučiu...
vienas neseniai sukurtas mano duktereciai su gimtadieniu
maza, maza pelyte
Siandien man pakuzdejo,
Kad vienai panelytei
15 suejo!
veverselis pazadejo,
Kad Jos gimimo ryta,
Nunes jai palinkejima,
Nuo musu parasyta.
Linkejime sudesim,
Graziausius zodelius,
Ir dar prie jo pridesim
kelis bucinukus.
