Įdomus konkursas

Na matau, reikia kažkam pradėti.

Pasidalinsiu patirtimi, kaip mano vaikai, būdami 10-12 metų amžiaus, labai norėjo dirbti, kad turėtų savų pinigų. Aš jiems pasiūliau tvarkyti visą butą už pinigus. Už viso buto (3 kamb, vonia, tualetas) sutvarkymą mokėdavau 15Lt. Iš pradžių tvarkydavo dviese, bet paskui pagalvojo, kad darbo daug, o pasidalinus pinigus per pusę - ne tiek jau daug gauna. Todėl nusprendė po vieną ir gauti visą sumą. Vieną savaitę tvarkydavo dukra, kitą - sūnus. Dirbti reikėdavo rečiau, o pinigai tie patys:)

Gautus pinigus leisdavo savo nuožiūra. Tik va pastebėjau, kad jiems pasidarė gaila lesiti bet kam SAVO pinigus. Dalį pinigų dėdavo į taupyklę ir tik dalį leisdavo savo malunumui : saldainiams, ledams, niekučiams.

Taip vaikai uždarbiavo apie 2 metus. Uždirbtus ir sutaupytus pinigus pridėjo prie senelių ir kitų giminaičiųdovanotų pinigėlių ir nusipirko išsvajotus daiktus, dukra- NUOSAVĄ fotoapartą, sūnus - mobilų telefoną ir odinį firminį krepšinio kamuolį.

Reziume - vaikai suprato:

1.kad pinigus uždirbti nėra jau taip lengva

2.savus pinigus gaila švaistyti

3.už savus pinigus nupirktą daiktą labiau saugai

4.gali įgyvendinti savo svajones, jei kantriai irtikslingai to sieki

Mes skatiname vaikus taupyti, suteikiame jiems progų "užsidirbti" pinigų

Papasakosiu, kaip mūsų vyresnėlis pradėjo "uždirbti" savus pinigus.Kai jam buvo 9 metai, mažąjį broliuką patikėjome auklei. Mūsų auklė gyveno kaimynystėje, tad mūsų mažylį ji prižiūrėdavo savo namuose. Edvinas pasisiūlė, kad grįžęs iš mokyklos  gali pasiimti brolį ir  likusias dvi valandas jį prižiūrėti. sūnumi pasitikėdavom, ir leidome pabandyti. Iš pradžių valandą, vėliau ir ilgesnį laiką, Sūnui mokėdavome perpus mažiau negu auklei , bet jis buvo labai patenkintas, pajutęs, kad galima savo darbu uždirbti pinigėlių. Darbą atlikdavo labai puikiai,ne tik prižiūrėdavo, bet ir stengdavosi ko nors išmokyti broliuką, kaskart mus nudžiugindavo naujais broliuko pasiekimais, tai darbeliu, tai trumpu eilėraštuku, tai dar kuo nors...Laikui bėgant, net ir atostogų metu  prižiūrėdavo brolį...

Dar buvo momentas kai darė 3d origami popierines gulbes, giminės ir pažįstami duodavo užsakymus, namažai tų užsakymų būdavo, jas nupirkdavo už 15 - 20 litų, priklausomai nuo užsakovo 

Dar vyresniąjam mes mokame "premijas" už mokymąsi. Nedidelės tos premijos, bet jei pusmetis baigiamsa be devintukų, "uždirba" 50 litų, jei metinis be devintukų  - 100. Mums, suaugusiems smagu, kai mūsų gerą darbą įvertina. Todėl aš skaitau, kad mokslai vaikų darbas, ir gerą mokymąsi (gerą vaiko darbą) reikia įvertinti. Sūnus pakolkas mokosi labai gerai, tad gauna visas minėtas premijas. Ateityje galvojam šiek tiek sąlygas sušvelninti (bet jam pakolkas to nesakom), nes manom, kad vyresnėse klasėse gal ir sunkoka bus išvengti devintukų.

Sūnus taupus, saldainiam ar panašiem dalykam  pinigėlių nešvaisto, taupo kokiai nors svajonei įgyvendinti. Ne vieną išsvajotą daiktą nusipirkęs iš savo santaupų.

Mažąjam dabar 5 metai, turi taupyklę ir mokosi taupyti.

Šį rudenį vykdėme tokią misiją: mokomės uždirbti pinigėlius. Buvo superkami giliukai. Su draugės šeima susiorganizavome išvyką į parką: keturi vaikai ir mamytės gerą pusdienį rinkome giliukus. Aišku neuždirbome daug, bet svarbiausia norėjome parodyti vaikam, ypač mažiesiems, kad reikia tik labai norėti ir netingėti, ir pinigėlių galima užsidirbti. O kaip smagu buvo gauti pačių uždirbtus pinigėlius.
Sūnelio taupyklę jau vieną kart ištuštinome, jis pats išsirinko norimą žaisliuką: lego konstruktorių, jį be galo brangina, nes jis pirktas už "jo" pinigus.

Dažnai tenka padirbėti pas senelį kaime, tai malkas sukrauti, tai žolę sugrėbti, ar dar ką nors panašaus nudirbti, senelis už tokius darbelius anūkėliams visada "atsilygina". Iš pradžių nebuvau tuo patenkinta, bet pamačiusi, kad vaikai labai vertina savo uždirbtus pinigėlius, didžiuojasi, kad ir jie gali užsidirbti  ir pagalvojusi, geriau jau duoda už darbą, o ne šiaip be jokios progos, nustojau prieštaravusi. Gražu žiūrėt kaip mūsų mažasis griebiasi bet kokio darbo  ir dirba ne prasčiau už vyresnįjį brolį, aišku pagal savo galimybes. Man patinka, kad renkasi ne žaidimą, o darbą. O padirbėjus ir žaisti daug linksmiau...

Be taupyklės mažasis turi dar piniginytę, į kurią einant į parduotuvę kartais įdedame tam tikrą pinigėlių sumą, nas sakykim 2 - 3 litus. Tada parduotuvėje jis gali išsirinkti norimą skanėstą, aišku tokį, kad užtektų turimų pinigėlių. Ir leidžiam susimokėti pačiam, būtent iš tų pinigėlių, mokosi išsirinkti, apsispręsti ko tikrai nori (o ne taip, kad ir to ir to, ir dar ano), taip pat mokomės skaičiuoti, suvokti kiek kas kainuoja, mokomės, kad reikia žiūrėti į kainą, galvoti ar užteks turimų pinigėlių prieš pasiimant prekę.

Mes siekiame, kad vaikai suvoktų:

pinigams uždirbti reikia įdėti darbo, pastangų, aukoti laiką,

pinigai išleidžiami kur kas greičiau negu uždirbami, todėl reikia gerai apsvarstyti prieš perkant kokį nors daiktą,

už savus pinigėlius pirktas daiktas turi būti saugomas, nes naujam nusipirkti ir vėl reikės taupyti ne vieną dieną,

už gerą, sąžiningą darbą bus atlyginta.

Edvina, dėkui, kad pasidalinai patirtimi. Tikrai nemažai vaikai išmoksta, patys bandydami užsidirbti

Mes irgi mokome vaikus taupyti.

Abu vaikai - bveik 4 metų ir beveik 7 metų turi savo taupykles. Sūnus (4metai) dar tik mokosi taupyti. Daugaiu kopijuoja nuo sesės. O sesė jau seniai taupo pinigus savo svajonei- arkliui ar žirgui (gyvam!). Paaiškinom jai, kad taupyti reikės labai ilgai, bet kolkas kelis metus taupo ir negalvoja nustoti

Tik vieną kartą ėmė iš savo taupyklės pinigų, kai su vyru sumanėme paaukoti mažai pasiturinčioms šeimoms įvairių daiktų- vežimėlį, vonelę, vystymo lentą ir kt. Tada matydama kaip mes ruošiam daiktus vežti ir atiduoti nepažįstamiems žmonėms, kurie turi sunkumų (vaikams tai paaiškinome), dukrytė pati nubėgusi išėmė iš savo taupyklės saują pinigų, sudėjo į maišelį ir pasakė, kad čia tegul bus tose nepasiturinčiose šeimose gyvennatiems vaikams. Toks jos poelgis mus labai maloniai nustebino.

Supratom, kad daugiausiai moko pačių mūsų - tėvelių pavyzdys.

Manau, kad taip pat labai geras dalykas, mokant vaikus elgtis su pinigais - juos skaičiuoti, leisti kažkam- tai mokykloje leisti patiems nusipirkti valgyti. Tai reiškia,kad vaikas gauna "dienpinigių". Dukrytė dar tik paruošiamoje klasėje, bet jau su savo piniginyte keliauja į valgyklą ir pati perkasi tai,ko nori valgyti. Iš pradžių padėdavo mokytoja, paskui ir pati išmoko. Net keista,kad parėjusi namo,pasako,kad išlėido 3 Lt ir 62 centus

Šiais laikais vaikai labai dažnai girdi iš suagusiųjų, kad NĖRA PINIGŲ, NETURIM PINIGŲ, KAI TURĖSIM PINIGŲ. Ar vaikai tai supranta? Taip, jei turi savo pinigėlių ir leidžia juos savarankiškai. (Kai dukrytė pasako,kad norėtų kažką nusipirkti pav. saldumyną ar kažką - klausiu jos, ar ji turi pinigų. Atsakius,kad ne. Klausiu, ar norėtum turėti? Ji sako,kad taip. Tada galima leisti įvairiais būdais užsidirbti tuos pinigėlius. Sutvarkyti kažką, padėti, padaryti. Tačiau  čia labai svarbu,manau, kad tas darbas, už kurį bus mokami pinigai, nebūtų tas darbas, kuris yra vaiko pareiga. Nes juk vaikai namuose turi savo pareigų- pasikloti savo lovą, susitvarkyti žaislus ir pan. Tad už tai pinigėlių nemokame. Bet štai už neįprastus darbus,kurie gal net ir sunkūs- kaip paskatinimą ir užmokestį galime mokėti pinigėlius. )

Manau, kad kalbėjimas su vaikais apie tai,kur visa šeima leisime pinigus, ką pirksime, kiek pirksime ir pan. moko vaikus nebijoti kalbėti apie pinigus. Nebijoti jų kaip nesupranatmo dalyko.

Tačiau man asmeniškai visada iškyla labai daug kalusimų, kaip elgtis su vaikais pinigų klausimu. Kiek duoti? Kada geriau duoti, o kada ne? Kad vaikas nepradėtų visko daryti vien dėl pinigų? Kad suprastų, jog yra vertybės - tokios kaip meilė, pasiaukojimas, draugystė - ir to už pinigus nenupirksi...

Kolkas viską su vyru darome intuityviai

Ir manau, kad kol kas visai neblogai jums  sekasi    

Konkurso dalyvių buvo nedaug, parašytos istorijos vertos prizų, todėl visoms atitenka po knygą !!!

Agne ir Edvina, prašau parašykite savo adresus el paštu: redakcija@tindirindi.lt

Skelbiu konkurso pabaigą !!!

Konkurso dalyvių buvo nedaug, parašytos istorijos vertos prizų, todėl visoms atitenka po knygą !!!

Agne ir Edvina, prašau parašykite savo adresus el paštu: redakcija@tindirindi.lt