Čekija. Kelionė autobusu

Kelionė į Čekiją

Čekija… Išgirtoji Praha, Čekijos gamta suviliojo ir mus su vyru – neatsispyrėme pagundai išvysti ją savo akimis. Be to, privalumu mums buvo ir netolimas kelias. Tad močiutei palikę savo dukrytes susiruošėme kelionei.

Nusprendėme keliauti autobusu, kad nereikėtų rūpintis dėl paties nukeliavimo. Be to, buvo smagu pakeliauti šia transporto priemone, nes autobusu į ilgesnes keliones anksčiau nebuvome išsiruošę.

Pirmoji diena

Važiuodami per Lenkiją stebėjome besikeičiantį kraštovaizdį. Čia tuo metu buvo potvyniai – visur labai šlapia.

Atvykę į nedidelį miestelį Nachodą, apsistojome be galo jaukiame viešbutėlyje, kur vakarieniavome žvakių šviesoje, tad šilta atmosfera išsklaidė visą kelionės metu patirtą nuovargį.

Antroji diena

Ankstų rytą išvykstame į Broumovo regione esantį Adršpach akmenų miestą. Keisčiausiai vardais pavadintos 100 metrų aukštį siekiančios uolos mus sužavėjo. „Įsimylėjėliai“, „Meras su žmona“ – tokius ir panašius vardus gavo šios žavingos uolos.

Puikus oras, didingos uolos traukte traukė eiti ir gėrėtis.

Plaukėme ir mažu ežerėliu. Priėję pasakiško grožio ežerą, sėdėjome ant suolelio ir tylėdami gėrėjomės. Palaimingą tylą drumstė tik ežere plaukiojančios antys. Tai buvo nepakartojama.

Džiaugėmės ir savo ekskursijos komanda. Bendravome, susipažinome su kitomis šeimomis, tačiau labiausiai džiaugėmės kartu keliaujančia aštuntą dešimtmetį baigiančia močiute, kuriai energijos ir šypsenos veide nestigo visos kelionės metu. O kai porą valandų pavaikščioję tarp uolų – kopę ir lipę kalnų takeliais – daugeliui nusukus trumpuoju keliu, nusprendėme paėjėti dar šiek tiek vaizdingo ežero link, prie mūsų prisijungė močiutė – likome išties nustebinti.

Po pietų vykome į nedidelį miestelį Kutna Horą. Aplankėme Šv. Barboros katedrą ir Šv. Mergelės bažnyčią (Kostnicą), kurios interjeras sukurtas iš gausybės mirusių žmonių kaulų. Įspūdis didžiulis ir pritrenkiantis.

Tuomet patraukėme į Prahą, kurią pamatyti taip nekantravau, tačiau šiek tiek nusivyliau, nes mūsų viešbutis buvo priemiestyje, tad išliaupsinto grožio likome nepamatę.

Sutemus vykome į grojančių fontanų šou – kuris kompensavo mano nepasitenkinimą su kaupu. Skambi muzika, fontanų šėlsmas, besikeičiančios spalvos – tokio nuostabaus reginio nebuvau mačiusi.

Trečioji diena

Ryte patraukėme į Prahos senamiestį. Didinga, gražu, jauku, pasakiška. Labai patiko Prahos panorama nuo Strahovo vienuolyno terasos. Valgėme skanųjį obuolių štrudelį ir gėrėjomės mus supančiais vaizdais. Žavėjo viskas – Parako bokštas, astronominis Rotušės laikrodis, Vaclavo aikštė, tiltai.

Praha užtvindyta turistais iš viso pasaulio. Čekiškas maistas, alus ir vynas mums labai patiko, tuo labiau, kad kainos nesikandžioja.

Čekai pasirodė labai draugiški, nes visuomet skuba į pagalbą pasimetusiems turistams. Kai metro bandėme išsiaiškinti, kaip važiuoti, mums į pagalbą suskubo porelė, padėjusi mums nupirkti bilietus, įsodinusi mus į reikiamą metro ir palinkėjusi sėkmės. Sužavėjo čekų paslaugumas ir tuomet, kai prie viešbučio praeivio paklausus, kur galime rasti jaukų restoranėlį, šis pasisiūlė mus pavežti ir parodyti, kaip grįžti. Tačiau verta atminti, kad pietų pertraukai Čekijoje uždaroma turbūt daugelis parduotuvėlių, tad jei norite pietums nusipirkti kokių nors skanėstų, darykite tai iš anksto.

Taip pat žavi tai, jog Čekijoje nėra labai brangu. Pavyzdžiui, šis štrudelis kainavo 15 Lt, tačiau restoranėlyje su panoraminiu vaizdu. Pietūs dviems kainuoja 30 – 50 Lt. Alus bare – 5 – 6 Lt.

Naktinė Praha dar žavesnė. Klaidžiojome po puikiai apšviestas senamiesčio gatveles. Kadangi metro dirba iki vėlumos, į viešbutį grįžti problemų neiškyla.

Labiausiai Prahoje sužavėjo architektūra, gėlynai, istorijos dvelksmas, gido pasakojimų klausiausi su malonumu.

Ketvirtoji diena

Viešint Čekijoje, būtina nuvykti į Marianske Laznės kurortą ir Karlovy Varus.

Marianske Lazgės architektūra primena miesto aukso amžių, kai daug Europos įžymybių ir valdovų vykdavo į šį kurortinį miestelį stiprinti sveikatos gydomaisiais šaltinių vandenimis. O šio stebuklingo vandens ne tik į valias atsigėrėme, bet ir prisipylėme vežtis namo. Čia taip pat stebėjome grojančius fontanus, tad akis džiaugėsi nuolat. Miestelis be galo tvarkingas, spindi švara, visur gėlės, gėlės, gėlės.

Sužavėjo ir Karlovy Vary kurortas, kurį mielai aplankyčiau dar. Siauros gatvelės, įspūdinga architektūra, gydomasis vanduo. Išbandėme ir terminį baseiną.

Penktoji diena

Traukiame namo. Buvo labai smagu. Grįžome su gera nuotaika ir troškimu keliauti dar.

Parengė Neringa Laurinaitienė