Ramybės paieškos

Vis negaliu nustoti stebėtis tuo, kad visai netoli, atrodo, šalia mūsų namų, yra tokių vietų, kur pradingsta laiko pojūtis; kur gamta nepaliesta žmogaus rankų; kur, atrodo, ir oras kitoks, kiataip kvepia; kur didesnė tikimybė sutikti vilką ar kitą laukinį žvėrį, nei žmogų... Dažnai tokių vietų arba nežinome, arba nuvertiname net nepabuvoję - atseit, kas čia gali būti įdomaus... O ta ramybė, kurios labai reikia šiuolaikiniam skubančiam ir dažnai niekur nesuspėjančiam žmogui, tvyro netoliese ir kas jos ieško, tas suranda. O aš tokią vietą suradau: tai Kamanų rezervatas. Ir nors lankiausi ten vasarą, neabejoju, kad ir vėlyvą rudenį, ir žiemą, mokomuoju taku „prasieiti“ įdomu.